55 diena. Nuostolingas Dakaro finišas.


Advertisement
Chile's flag
South America » Chile » Santiago Region » Santiago
January 25th 2013
Published: January 25th 2013
Edit Blog Post

Renginio pradžia apie 10 valandą, bet iš pradžių apdovanojami paskutines vietas užėmę motociklininkai. Pagrindiniai laimėtojai bus apdovanojami apie 12 val dienos, o Lietuvių ekipažas turėtų būti apdovanotas apie 3 val. dienos. Užtvertos pagrindinės gatvės, jomis per pusę miesto turi pravažiuoti visi dalyviai, kad nuo stovėjimo aikšelės galėtų netrugdomi atvažiuoti iki apdovanojimų pakylos. Eidamas palei užtvertas gatves už maždaug valandos pasiekiu stadioną prie kurio išrikiuoti visos dalyvių bei aptarnaujančio personalo transporto priemonės. Randu ir Lietuvių bagį, bet aplink žmonių nematyti, tad nutariu važiuoti atgal iki apdovanojimų pakyjos pažiūrėti dakaro nugalėtojų, o čia pasveikinti lietuvių ekipažą gryšiu prieš jiems iš čia išvažiuojant. Taig grįžtu prie pakylos, ten stebiu pirmas vietas užėmusių motociklininkų bei automobilių klasių nugalėtojų apdovanojimus. Aišku daugiausiai ovacijų ir sveikinimų susilaukia 3 vietą motociklų klasėje užėmęs Čilietis Chileco Lopez. Netrukus apdovanojami pirmas vietas užėmę automobilių klasės atstovai ir aišku svarbiasias iš jų 11 kartą dakaro nugalėtoju tapęs Stephan Peterancel. Po šių apdovanojimų nutariu keliauti pasveikinti LT ekipažo. Einu į metro, bet netrukus apsižiūriu, kad nebeturiu telefono kuris buvo kuprinėje. Kuprinę labai saugojau, beveik visą laiką laikiau ją priekyje savęs, tad neįsivaizduoju, kaip galėjao dingti telefonas. Puikiai atsimenu kur juo naudojausi ir kad tikrai įsidėjau į kuprinę. Labai apmaudu, nes šioje kelionėje jau buvau įpratęs nesiskirti su telefonu, klausiau muzikos, naudojau skaičiuotuvą, žadintuvą, valiutų skaičiuoklę, vertėją, tikrinau el. paštą, facebooką, internetą, žaidimus, skype, fotoaparatą, užrašus, skambinti, rašyti žinutes. Tad jaučiuosi lyg būčiau pametęs visą krūvą daigtų. Be to ten buvau užsirašęs daugybę kodų, slaptaodžių, vedžiau kelionių išlaidų sarašą, telefono kontaktus.... tad praradau ir nemažai labai reikalingos informacijos. Netrukus prisiminiau, kad telefono dėkle dar buvo ir mano kreditinė kortelė. Taigi šį kart nuostolis gerokai didesnis nei Buenos airėse pavogta piniginė. Nuotaika tikrai nekokia, bet vistiek nutariu važiuoti pas LT ekipažą. Visų pirma nueinu iki Dakaro suvenyrų stendo, ten surandu vietinį angliškai kalbantį žmogų kuriam papasakoju savo bėdą su telefonu. Telefona įdėta argentinietiška sim kortelė ir tikrai žinau, kad ji čia veikia. Bandom skambinti į telefoną, bet jis išjungtas, tad paprašau ispaniškai išsiūsti žinutę, jog radusiam telefoną sumokėsiu už jį, ir būčiau labai dėkingas jei su manim susisiektų atsiūsdamas laišką į el. paštą, kad galėtumėm susisiekti. Pas mane telefonas buvo be pin kodo, tad esu tikras, kad tas kuris turi tel, tą žinutę tikrai gaus. Aišku vilties nedaug, bet reikia išbandyti visus variantus kuriuos sugalvoju. Kadangi jau esu čia, nueinu iki lietuvių ekipažo pasveikinti su finišu. Šiek tiek tenka palaukti kol jie ateina, bet pamatęs Benediktą šūkteliu, jis nustebęs prieina. Paspaudžiu ranką tiek Benediktui tiek šturmanui Sauliui, ir paprašau nusifotografuoti. Kai buvau Cordoboj, jie buvo labai pavargę, tad nelindau prie jų su fotoaparatu. Jie pasiūlo nusifotkinti prie mašinos. Bent tokia dienos paguoda... Pabendrauti laiko nedaug, tad palinkiu sėkmės ir vėl važiuoju iki apdovanojimų pakylos kur netrukus turėtų atvažiuoti ir LT komanda. Prieš Lietuvius ant pakylos užvažiuoja Kazakstano "Astana" komanda kurios visi mechanikai lietuviai, to nepamiršta paminėti ir organizatoriai sveikindami šią komandą. Iš kart po jų ant pakylos visa LT komanda. Šiek tiek neįprasta matyti ne Lietuvos trispalvę, o iškeltą vytį, bet matytamas jį džiaugiuosi ir jaučiu, kad tai nemažiau svarbus lietuvos simbolis. Taigi Dakaro ralis baigtas, o aš, kaip žiūrovas pamačiau tikrai viską ką jame įmanoma pamatyti. Grįžtu namo ir iškart sėdu prie kompo, užblokuoju kortelę, pasikeičiu visus slaptažodžius kurie buvo telefone. Taigi 3 dienos Santiage praėjo ir kiekvieną dieną turėjua kokių nors problemų... tai tikrai turi kažką reikšti, o gal taip likimas mane bando apsaugoti nuo didesnės nelaimės.


Additional photos below
Photos: 41, Displayed: 24


Advertisement



Tot: 1.402s; Tpl: 0.065s; cc: 13; qc: 60; dbt: 0.0476s; 1; m:saturn w:www (104.131.125.221); sld: 2; ; mem: 1.4mb