170, 171 diena. Nauji namai.

---

Kadangi Emili susirgo, suradau kitus zmones kurie nutarė mane priimti savo namuose. Iš ryto dar galvojau sulauksiu, kol grįš Emili iš ligoninės, bet nesulaukęs iškeliavau į naują vietą. Dragiška pora, amerikietis Antony ir rusė Polina. Abu turi laiko, tad dieną praleidom vaikštinėdami po miestą, po vietas kurių nespėjau apžiūrėti. Pirmiausia nueinam iki čia pat mieste esančių nedidelių griuvėsių, po to iki krikščioniško universiteto. Pareinam namo temstant. Polina paruošia vakarienę. Po vakarienės ateina keli jų draugai, irgi draugiška kompanija. Pažaidžiam dar nematytą kortų žaidimą, smagiai pabendraujam.

Šiandien sugalvojam važiuoti iki netoliese esančio kito miestelio, kur turėtų būti gražus krioklys. Papusryčiavę keliaujam iki autobusų terminalo ir nuo čia vos valanda kelio iki miestelio Giron. Čia 6 km pėdinam į kalną kol prienam krioklį. Vaizdai aplink gražūs, žali kalnai, nedideli kaimeliai. Diena debesuota, tad kalnai atrodo šiek tiek mistiškai. Truputį gal net primena kalnus aplink Maču Pikču. Kol nueinam iki krioklio užslenka tankus debesis. Krioklio aukštis apie 70 metrų, bet viršaus pro debesis nesimato. Krioklys tikrai gražus, tad pasėdim prio jo kol visai sušlampam ir einam atgal iki miestelio. Šiek tiek linoja, o prie krioklio ir taip peršlapom, tad visai netgi šalta darosi. Pareinam iki miestelio ir netrukus sėdę į autobusą grįžtam į Cuenca. Čia namie tik persirengiu ir einu į miestą susitikti su kita CSere. Su ja valandžiukę pabendraujam, pavaikštom po vakarinį miestą ir grįžtu namo. Čia vyksta pasiruošimas ryt dienos žygiui. Ryt planuojam važiuoti į nacionalinį parką dviems dienoms, tad reikia pasirūpinti žemėlapiu, maistu, vandeniu ir t.t. Turbūt pirmą kartą per kelionę pilanai tenka iškraustyti didžiąją kuprinę, nes ją ryt teks pasiimti į žygį.

---