168,169 diena. Cuenca

---

Šiandien vėl planuoju važiuoti į kitą miestą. Iš ryto atsikeliu kiek anksčiau, nes noriu nuvažiuoti kiek anksčiau į Cuenca, kad galėčiau šiek tiek apžiūrėti miestą. Bet atsikėlęs Juanas pasiūlo važiuoti ne su autobusu, bet su mikriuku, taip 200 km kelionė truktų dvigubai trumpiau. Tad prieš išvažiuodami nusifotkinas, Jonas duoda man atviruką kurį paprašo perduoti žmonai Lietuvoje. Dar norėjo įdėti ir skrybėlę, bet nepaėmiau nes paprasčiausiai neturiu kur jos dėti. Taigi sėdu į mikriuką ir po iek daugiau nei 2 valandų aš jau Cuencoj. Čia sėdu į taksi ir važiuoju pas kitą CSerę. Šį kart apsistoju pas amerikietę merginą Emili kuri gyvena name su dar apie 10 kitų žmonių. Dauguma amerikiečiai ir čia dirba anglų kalbos mokytojais. Su Emili nespėju daug pabendrauti, nes ji išskuba į darbą, tad turiu 5 valandas pasivaikščioti po miestą kol ji grįš iš darbo. Mietas atrodo tikrai gražus, daug senų, meniškai apgriuvusių pastatų. Be to miestas atrodo labai tvarkingas. Po truputį nupėdinu iki kalvos nuo kur atsiveria miesto panorama, po to neskubėdamas pareinu iki centro, kur dar turiu sočiai laiko pavaikštinėti. Kai Emili baigia darbą, susitinkam ir einam kartu pavakarieniauti į vieną jos mėgstamų kavinių. Parėję namo dar kiek pabendraujam ir su kitais namo gyventojais. Visi atrodo draugiški.

Kadangi miegu ant čiužinio bendro naudojimo erdvėje, tai aišku gan anksti ryte prasideda judėjimas ir nuo kokiu 7 jau nebelabai temiegu. Emili šiandien prastai jaučiasi ir iš ryto nori nueiti pas daktarą, o aš tuo tarpu pusryčiauti keliauju į turgų. Čia kaip jau įprasta už 2 dolerius pavalgau pusryčius ir eini iki turistų informacijos pasiklausti kaip iš čia nuvažiuoti iki kažkur netoli esančių inkų griuvėsių. Pasirodo iki jų ne taip ir arti, apie 80 km, bet bilietas iki jų vietiniu autobusu tekainuoja 2,5 dolerio. Pakeliui užeinu į banką pasismulkinti pinigų, nes čia didesnių kaip 20 dolerių kupiūrių paprasčiausiai niekas nepriima. Pasikeitęs pinigus nueinu iki autobusų stoties ir iš čia 2 val kelionė iki griuvėsių. Aišku šią vietą su griuvėsiais matytais Peru neverta net lyginti, bet vistiek įdomu apžiūrėti. Įėjimas 3 doleriai, o į kainą įskaičiuotas ir gidas. Kadangi žmonių daugiau taip ir neprisirenka, gidė man vienam viską papasakoja. Pusvalandį pavaikšiojam po griuvėsius su gide, o po to dar apibėgu kelis objektus esančius kiek toliau nuo pagrindinio komplekso. Sugrįžtu į miestelį, papietauju ir važiuoju atgal į Cuenca. Čia parėjęs namo sužinau, kad Emili ligoninėje, pasirodo kažkoks gerklės uždegimas ir dar šiandien ją planuoja opertuoti. Pavakarieniauju su likusiais namų gyventojais ir visa kompanija išskeliauja iki ligoninės aplankyti Emili. Aš neinu, nes kompanija ir taip nemaža. Grįžę papasakoja, kad operacija praėjo gerai ir, kad Emilijau ryt paleis iš ligoninės, bet pilnai pasveikti ji turėtų tik už gerų 3 savaičių.

---