57 diena. Kelionė į kalnus.

---

Iš pačio ryto iškeliauju iš Christiano namų pas Camila. Šiandien su Camila ir Luana sutarę važiuoti į kalnus esančius šalia Santiago, o vakare turėčiau naktiniu autobusiu važiuoti į Mendozą. Iš namų išjudėjom ne taip ir anksti, gal tik apie 12 valandą, nes Camila iš ryto dar turėjo reikalų. Kelionė iki kalnų truko daugiau nei dvi valandas... kelionė metro, po to autobusu, bei paskutiniai 10 km taksi. Vakar buvo purvo nuošliauža, tad pagrindinis takas uždarytas. Nusprendžiam tiesiog pasivaikščioti po apylinkes. Laiko labai daug neturim, tad niekur labai toli nenueinam, sustojam papietauti, po to dar šiek tiek paėję nusileidžiam iki upelio išsimaudyt. Visai netoli matosi audros debesys, tad atrodo ir čia netrukus turėtų prakiurti dangus. Išsimaudę nutariam grįžti atgal, nes norim suspėti į autobusą, be to kelionė atgal netrumpa laukia. Lietus mūsų taip ir neužklumpa, o aš eidamas atgal randu 3 pasagas. Tikiuosi tai visų mano bėdų pabaigos, bei naujos sėkmės ženklas. Smagu pabėgti nuo miesto šurmulio, bet laikas grįžti atgal į Santiagą. Aš važiuodamas atgal virs svarstau, kad šiek tiek apmaudu, kad taip ir nepavyko susitikti su senu draugu Maxu, o jis gyvena visai netoli, vos už 100 km. Nusprendžiu, kad šiąnakt dar nevažiuosiu į Mendozą, o geriau pernakvosiu pas Camilą ir ryt nuvažiuosi į Vina del Mar bent trumpam pasimatyti su Maxu. Vietos pas Calimą nedaug, bet ji vistiek sutinka mane priimti pernakvoti vienai nakčiai. Dviejų kambarių bute nakvosim aš, Camila, Luana, Camilos brolis su mergina bei sesė su vaiku. Grįžęs namo susiskambinu su Maxu ir sutariu susitikti ryt po pietų. Diena praėjo smagiai, be miesto šurmulio, bet su smagia kompanija.

---