115 diena. Mirties kelias.

---

Ekskursija prasideda pusryčiais viename hostelyje, tad pirmiausia atsikėlęs apie 6 ryto ten ir keliauju. Po truputį prisirenka nemažai žmonių, išviso apie 20. Papusryčiaujam, visi gaunam po maišą su rūbais, šalmu bei apsaugom. Pasitikrinam ar visiems tinka dydiai ir susėdę į du mikriukus su dviračiais ant stogo važiuojam iki starto taško. Atvažiavę gaunam trumpą intrukciją kaip važiuoti, nes pirmą atkarpą važiuosim plentu. Starto taškas yra 4700m aukštyje. Važiuoti labai lengva, minti nereikia, nes visada lekiam nuo kalno. Grupė labai greitai išsiskaido į kelias mažesnes grupeles, nes vieni nori kuo greičiau lėkti žemyn, kiti važiuoja lėčiau. Bet kas 10 - 15 min. stojam šiek tiek pailsėti ir palaukti lėčiau važiuojančių dalyvių. Vaizdai aplink be galo gražūs, tad pasižvalgyti tikria yra kur. Taip nuvažiuojam apie 20 km. Tada sustojam poste kuriame papildomai sumokam maždaug po 10 Lt. už važiavimą šiuo keiliu. Čia užkandam ir susėdę atgal į mikriuką nuvažiuojam iki pačio mirties kelio pradžios. Čia asfalto nebelieka, tiesiog siauras akmenuotas kelias, o šalia stsats šlaitas. Su dviračiu tokiu keliu lėkti tikras malonumas, bet autobusu tokiu keliu tikrai nenorėčiau važiuoti. Čia jau nebe pliki kalnai, aukštis apie 3500m tad prasideda džiunglės. Netrukus įvažiuojam į debesį kur lija lengvas lietutis, bet važiuojant greitai vistiek kiaurai peršlampam. Be to keliose vietose tiesiog ant kelio bėga kriokliai. Kelias neabejotinai vienas gražiausių kokiu esu kada važiavęs, bet neabejotinai ir pavojingas. Važiuoti greitai nuo kalno tikrai smagu, bet labai greitai nuo akmenuoto kelio "atmuša" rankas, tad ir čia stojam kas 5-15 min. Be to čia greičio skirtumai dar labiau išryškėja. Aš su dar trim vaikinai ir pagrindiniu gidu važiuojam tikrai greitai ir visada būnam priekyje. Apie fotografavimą net nėra kada pagalvoti. Taigi taip su sustojimais važiuodami per maždaug 4 val. nusileidžiam nuo 4700m iki 1100 m. išvis nuvažiuojam kiek daugiau nei 60 km. Apačioje jau tikri tropikai ir šviečia saulė, tad greitai išdžiūnam nuo lietaus. Manau visi iki vieno tikrai laimingi ir patenkinti šita ekskursija. Apačioje važiuojam iki kavinės kur dar pavalgom sočius pietus, bei palendu po geru šiltu dušu. Po to maždaug 2 val kelionė atgal į La Pasą. Čia visi atminimui gaunam po maikutę su sveikinimu įveikus mirties kelią. Grįžtu namo. Čia visa kompanija šiandien pasiruošus eiti į klubą, tą patį kuriame buvau praėjusią savaitę, kur groja afrobolivišką muziką. Prie kompanijos prisijungiu ir aš. Tikrai be galo įdomi ir gera diena.

---