114 diena. 6088 m. Huyana Potosi

---

Prieš tai naktį miegojęs beveik 11 val, taip ir nesugebu užmigti iki 12 naktiek kuomet mus pradeda žadinti gidai. Prieš pradėdami lipti lengvai užkandam, pasiruošiam savo įrangą ir pradedam įšūkį. Kadangi lauke visiškai tamsu, visi gaunam po švieselę ant galvos. Mes lipti pradedam patys pirmieji. Iškart už stovyklos prasideda ledynas, tad užsidedam "kates" (metalinius dantis and batų) į rankas po ledkirtį, susirišam visi trys virve ir pradedam neskubėdami lipti. Čia nepriskubėsi, kvėpuoti tikrai sunku, tad bandau atrasti ritmą. Aplink visiškai tamsu, tad tematau prieš mane lipančio gido žingsnius. Toks lipimas labai monotoniškas ir šiek tiek hipnotizuojantis, bet taip ir atsiranda tas ritmas kuriuo galima judėti į priekį. Kas kažkiek laiko sustojam vis pailsėti ir atgauti kvapą. Kur kalnas nelabai status, eiti palyginus nesunku, bet kai tik kalnas pasidaro statesnis, žymiai greičiau pritrūkstu deguonies. Palyginus nesunkiai pasiekiam 5700 m aukštį. Bet čia pradedu jaustis nekaip, pradeda šiek tiek skaudėti galvą bei pykinti. Dar suvalgau riešutų batonėlį aplietą karamele, gal atsiras šiek tiek energijos, bet nuo jo darl labiau pradeda pykinti. Pradedam stoti poilsiui gerokai dažniau. Tiesa tempą reguliuoja gidas, aš nei karto taip ir neprašau sustoti minutei, vis kovoju su savim. Pasiekus 5900 m. atrodo, kad visai nebeturiu jėgų atrodo krisiu čia vietoj. Bet žinau, kad tikslas nebe taip toli, nors aplink vis dar visiškai tamsu ir viršūnės dar nematyt. Užlipus dar 100 m pasimato paskutinė atkarpa, tiesa mūsų tempas gerokai sulėtėjęs. Dabar lipu tokiu ritmu - 4 žingsniai ir nedidelė, maždaug 10s. pauzė atgauti kvapui. Tiesa kai pradeda matytis viršūnė, lipti pasidaro kiek lengviau. Paskutiniai 80 metrų snieguota kalno briauna. Maždaug pusmetrio takelis, o iš abiejų pusių skardis. Ir pagaliau viršūnė, 6088m. virš jūros lygio !!! Maždaug 6 val. ryto ir kaip tik pradeda tekėti saulė. Norėčiau čia kiek ilgiau pabūti, bet tiek gidas tiek bendražygis Bris nori lipti žemyn, nes baigia sušalti. Kelionė žemyn kiek lengvesnė, nes lipant žemyn nereikia tiek daug deguonies. Be to prašvitus aplink pasimato pasakiški kalnų, ledynų ir sniegynų vaizdai. Parkeliavus iki stovyklos pasidalinam įspūdžiais su kitais "alpinistais". Maždaug pusė iš šią dieną lipusių turistų pasiekė viršūnę. Aš stovyklavietę pasiekiu visiškai nebeturėdamas jėgų, kaip ir dauguma tų kuriems pavyko pasiekti viršūnę. Kiek pailsėję bei pavalgę keliaujam iki pirmosios stovyklavietės, o iš ten netrukus ir atgal į La Pasą. Namie mane pasitinka Maysa, nieko nenoriu veikti iki pat vakaro, tiesiog pradrybsau lovoj prie televizoriaus.

---