70, 71 diena. Su palapinėm kalnuose.

---

Iš ryto pažadina prie lango atskridęs ir pradėjęs čiulbėti paukštis. Bet tai vienas malonesnių būdų atsibusti. Aptvarkom namą, susidedam daigtus ir keliaujam į miestą.Aplink kalnai, bet diena debesuota, tad jų viršūnių nesimato. Bet nuo to eiti tik lengviau, nes eiti plentu kepinant saulei, būtų gerokai sunkiau. Ant kelio nemažai suvažinėtų gyvūnų, įspūdingo dydžio varlė, šarvuotis, gyvatė ir kiti laukiniai gyvūnai. Nepati maloniausia pažintis su iš arti anksčiau nematytais gyvūnais. Apie piet jau būnam namie, ir vos tik psarėjus Saros mama paruošia pietus. Po tokio žygio šiek tiek pailsim namie, o vakare keliaujam su tais pačiais draugais į kalnus. Nakvosim maždaug už 30 km nuo miesto palapinėse prie kalnų upelio. Atvažiavę į vietą susirandam vietą stovyklavietei, prisirenkam malkų ir užsikuriam laužą. Aš su Sara dar neinam iki miestelio parduotuvės nupirkti mėsos kepimui ant laužo, bet mėsinė nebedirba, tad nuperkam tik pieniškų dešrelių. VAkare prie laužo kaip ir priklauso linksmai praleidžiam laiką, išsisklaidžius debesims, stebime žvaigždes. Visas paukščių takas kaip ant delno.

Iš ryto atsikėlę susirenkam daigtus, juos paslepiam už krūmų ir einam upe aukštyn iki krioklio. Šiuo atveju krioklys ne tiek svarbus kaip pats keliavimo procesas. Kriokliukas nelabai didelis, bet vistiek smagu pasiekti tikslą. Grįžtam prie daigtų ir viską susirinkę keliaujam atgal į miestą. Einant takeliu link autobuso, danguje, virš debesų pasirodo labai ryški vaivorykštė. Tokios ryškios vaivorykštės ir dar virš debesų tikrai dar nesu mates. Namie vėl ilgai neužsibūnam, važiuojam pas Saros tėtį kuris gyvena labai gražioje vietoje, nedideliame miestelyje kalnuose pavadinimu Maimara. Kalnais vis nebaigiu atsistebėti, jie čia kas 20 km visiškai kitokie. Čia už 20 km į vieną ir 20 km į kitą pusę du labiausiai turistų lankomi šio regiono miesteliai. Saros tėtis čia gyvena name kurį pats ir statosi, darbo dar daug reikia įdėti, bet namas tikrai atrodo gražus ir originalus. Šį vakarą pasivaikštom po šį nedidelį, bet labai jaukų miestelį, o vakarieniauti einam į vietinę kavinę su gyva tradicine šio regiono muzika. Grįžus iš kavinės Saros tėtis pasidalino namo statymo įpatumais.

---