192 diena. El Altar.

---

Kaip jau įprasta iš ryto keliauju į autobusų terminalą. Čia išklausinėju visų vairuotojų ir agentūrų koks autobusas važiuoja į El Altar. Sako, kad reik važiuoti į kitą terminalą, tad su taksi važiuoju iki kito terminalo. Čia yra autobusas, bet tik už pusvalandžio, tad turiu laiko papusryčiauti. Taigi sėdu į autobusą ir važiuoju. Autobuse mane užkalbina vienas senukas, su juo kartu ir išlipu, nes sako parodys kur čia man reik eiti. Čia miestelis pavadinimu El Paklausinėju jo apie šią vietą, bet pagal pagal jo aiškinimą visai viskas čia ne taip kaip aš tikėjausi. Čia ne tik miestelis pavadinimu El Altar, bet taip vadinasi ir visas slėnis. Bet senukas mane patikina, kad savaitgaliais čia būna pilna turistų. Prieš iškeliaujant senukas man pasiūlo sugryžti čia ir papietauti su juo ir jo sese. Slėnis čia tikrai gražus ir diena visai nebloga, tik aukštesnių kalnų viršūnės paskendę debesyse, tad negaliu matyti kaip atrodo kalnų viršūnės pagal kurias galėčiau nuspręsti ar čia tikrai ta vieta į kurią turėjau atvažiuoti. Netrukus nueinu iki El Altar miestelio centro. Čia aiško apie turistų informacij galiu tik pasvajoti, bet vietiniai nurodo vieną pastatą kur galbūt galėčiau gauti žemėlapį. Panašu į kažkokią mokyklą. Čia pamatau kelis žmones ir paprašau žemėlapio. Jie atrodo gerokai nustebę mane čia matydami ir sako, kad turistinio žemėlapio neturi, bet kiek pasikuitę atranda vieną turistinę knygelę. Ir čia man viskas paaiškėja. Pasirodo ta vieta kurią norėjau aplankyti yra prie pat miesto, o aš iki čia važiavau visą valandą. Čia iš tiesų visas slėnis turistinis ir yra keletas vietų kurios visai vertos dėmesio. Visai čia pat nemažas ugnikalnis, bet jo viršūnės nematyti pro debesis. Grįžtu pas senuką papietauti. Atėjus jo namie pamatau negyvą vištą kurią čia pat nupeša. Viskas čia šviežia ir natūralu, tad kol pagamina pietus užtrunka porą valandų. Užkandžiui išverda kukurūzą. Netrukus pasirodo ir dar vienas brolis. Visi mane įkalbinėja nusileisti iki upės, mat ten labai gražu. Nesmagu atsakyti, be to vulkano prie kurio norėčiau nuvažiuoti vistiek nematyti per debesis, tad sutinku. Eukaliptų giraite nusileidžiam iki upės. Na taip visai graži vieta. Po to nukeliaujam iki kažkokios sodybos, ši pasirodo taip pat priklauso jiems. Čia auga tomato medžiai, avokadai, gervuogės ir dar keletas vaisių kurių pavadinimų neatsimenu. Deja dabar niekas nesunokę, nebent tik gervuogės jau valgomos. Pasiūlo man pridėti avokadų, bet sako reiktų apie savautę panokinti. Neimu paaiškinęs, kad po savaitės jau turiu būti Lietuvoje ir lėktuvų negalima gabenti avokadų. Pareinam iki namų, bet jau kiek vėlu važiuoti į kitas vietas, be to vis daugėja debesų, tad grįžtu į Riobamba. Dar pagalvoju ar verta likti dar vieną dieną, kad ryt galėčiau nuvažiuoti į tą vietą kurioj turėjau šiandien atsidurti, bet pagalvoju, kad geriau dar šiandien nuvažiuoti iki Kyto, taip neprarasčiau dienos. Tad grįžtu namo, greitai susirenku daigtus ir sėdu į autobusą važiuojantį į Kyto. Atvaiuoju į miestą 9 vakaro, tad su keliais autobusais iki 10 val pagaliau pasiekiu naujus namus. Čia taip pat apsistoju pas CSerius, čia gyvena rusas su ekvadoriete mergina bei augina 2 metų sūnų. Name taip pat gyvena ir ekvadorietės merginos du broliai. Namas didelis, tad vietos užtenka visiems. Ilgai nebendraujam, tik pavakarieniauju ir einam miegot.

---