191 diena. Chimburazo.

---

Šiandien planuoju aplankyti didžiausią Ekvadoro kalną kuris taip pat vadinamas laiausiai nuo žemės centro nutolusia vieta. Iš ryto keliauju į atobusų terminalą, čia netrukus randu autobusą važiuojantį ten kur man reikia, bet prieš tai papusryčiauju kavinėj, nes dar turiu tam laiko. Už poros valandų aš jau kalno papėdėje. Prie įvažiavimo reikia užsiregistruoti, o nuo čia iki pirmosios stovyklos apie 10 km. Kaip tik prieš mane besiregistruojant išgirstu porelę kalbant rusiškai. Pašnekinu juos paprašau, kad mane pavežėtų iki pirmosioos stovyklos. Mašinoj sutinku dar vieną kiek pagyvenusią rusų porą. Užvažiavę iki pirmosios stovyklavietės atsigeriam arbatos čia esančioje kavinėje ir nutariam lipti iki antrosios stovyklavietės kuri yra vos 200 metrų aukščiau už šią. Moterys nutaria palaukti apačioje. Oras puikus, nešalta nors ir esam beveik 5km aukštyje, tad užlipam nesunkiai. Čia taip pat atsigeriam arbatos ir keliauja žemyn. Kalnas tiesą pasakius neatrodo toks didelis nes aplink nėra jokių kitų kalnų, tad sunku palyginti, be to jo viršūnė palyginjs nuožulni. Vėl nusileidus iki pirmosios stovyklos rusai pasisiūlo mane parvežti iki pat Riobambos. Pakeliui aišku spėjam pasibendrauti. Jaunesnė pora čia gyvena metus, bando kurti šiokį tokį verslą, tuo tarpu vyresnė pora čia atsikėlė gyventi iš amerikos čia pasimėgauti pencininkų gyvenimu. Mieste dar visi kartu papietaujam, o po to mane išleidžia miesto centre. Pavaikštinėjų po centrą, apžiūriu įdomesnias vietas ir keliauju namo. Čia išsimaudau, o po to su visa kompanija kaip aš tikėjausi keliausim vakarieniauti. Bet nuėjom į kažkokį vietinį barą paragauti vietinio alkoholinio gėrimo "Milk Tiger". Čia pasirodo kažkokio vietinio gimtadienis kuris mus mielai priėmė į savo kompaniją atšvesti jo gimtadienį. Taigi taip vakarą ir praleidom su gauja švenčiančių ekvadoriečių.

---