3 diena. Ilha Grande.

---

Prieš tai dieną sužinoję, kad keltas į salą plaukia tik vienas 8.00, sutarėme, kad kelsimes anksčiau, kad spėtumėm pasiruošti. Atsikėlėm apie 7 val. papusryčiavom, bet laikas labai greitai bėgo ir jau pamatėm, kad reik skubėt. Beskubėdami bandėm ieškoti rakto nuo durų, bet jo taip ir neradę, išlėkėm. Bevažiuojant apsižiūrime, kad nepasiėmėm fotoaparato, aš ir Ignas pamiršom ir telefonus. Bet laiko važiuoti atgal nebėra, o ir rakto, kad įeiti į namus neturim. Atvažiavom iki kelto, paleidau tėtį, kad nupirktų bilietus, o mes nuvažiavom ieškoti kur pastatyti mašiną. Šiaip ne taip priparkavę automobilį, tekini nubėgom į keltą. Tėtis jau buvo nupirkęs bilietus, kurie buvo visai nebrangūs 4.50 realo, ir laukė prie laivo. Tik spėjom įlipti ir laivas išplaukė. Iki salos plaukėme maždaug 1h30min. Išlipom iš laivo, pažiūrėjom kada laivas plaukia atgal ir nuėjom ieškoti ką čia galėtumėm nuveikti per pusdienį, nes vienintelis laivas atgal 17.30. Taip pat plaukdami pamatėm MSC Fantazia kruizinį laivą su kuriuo ir buvome atplaukę į Braziliją. Taigi, krante nuėjom į kelionių agentūrą pažiūrėti kokių yra variantų apžiūrėti salą. Saloje kelių nėra, tad apžiūrėti salą galima tik einant pėsčiomis arba plaukiant laivu. Plaukti laivu nepigu, be to visuose paplūdimiuose labai trumpi sustojimai, tad nusprendžiame eiti iki "Lopes Mendes" paplūdimio kuriame jau esame buvę ankstesnėje kelionėje. Tai vienas gražiausių matytų paplūdimių, tad nieko prieš tą grožį pamatyti dar kartą. Iki paplūdimio maždaug 3 val. ėjimo takeliu per džiungles-mišką. Eiti nenuobodu, takelis eina per kalnus, medžių šaknis, akmenis kas kažkiek laiko išvesdamas į paplūdimį. Pirmam paplūdimyje išsimaudom, kuprinėje randu savo telefoną, tad galim bent su telefonu pafotografuoti. Praeinam dar du paplūdimius, eidami džiungle pamatome nedideles beždžione, kurios mums panašesnė į mažaus lemūrus. Netrukus prieiname ir ilgai lauktą "Lopes Mendes" papludimį. Vaizdas toks pats kaip atsimenu prieš tris metus, tik šį kart gerokai daugiau žmonių. Atsigulam paplūdimyje, bet ilgai neišgulim, labai karšta. Pasislenkam į pavėsį. Smėlis toks baltas, kad be saulės akinių negali atsimerkti ir toks smulkus, kad vos įėjes į paplūdimį supranti, kad jo parsiveši iki namų, kad ir kaip bandytum visą nusiplauti. Paplūdimyje pilna krabų, tačiau jie greitesni nei atrodo ir pagauti nepavyksta nei vieno. Smėlyje daug urvų kuriuosie jie pasislepia. Pabandau su Ignu patikrinti kokio gylio urvas. Bandom kasti - pergilu. Randu pagalį ir jį sugrūdu kokius 30cm, bet urvas netiesus, tad pagalys toliau nelenda. Greičiausiai krabas turi kelis išėjimus, tad nusprendžiam palikti jį ramybėje. Einam maudytis. Įlanka atrodo idealiai paruošta banglentininkams, bangos maždaug 1,5-2 metrų aukščio ir atrodo lūžta visada beveik toje pačiojė vietoje. Turbūt pusė poilsiautojų paplūdimyje - banglentininkai arba jų draugai. Vandenyje supranti, kad vandenynas tai ne baltijos jūra. Kai banga atsitraukia, vos įmanoma peiti į priekį. Smagu ir tuo paciu siektiek baisu pajausti, kad esi niekas pries gamta. Per 10 min pasigalinejus su bangom pavargsti, tarsi lipdamas į statų kalną. Taip praleidžiam kelias valandas ir ateina laikas gryžti į uostą. Nei laiko nei noro eiti pėsčiomis nebėra, tad jau kitame paplūdimyje sėdam į laivelį kuriuo nuplaukiame iki uosto iš kurio sėdam į kitą laivą kuris nuplugdo atgal į Mangaratibą. Grįžę namo pavakarieniaujam, Alexanderis vėl išeina į darbą, o mes einam miegot.

---