22 diena. Iguasu kriokliai.

---

Šiandien ilgai laukta diena, pagaliau pamatysiu Iguasu krioklius. Juos pamatyti galima iš Argentinos ir iš Brazilijoj pusės, bet esu girdėjęs, kad iš Argentinos pusės įdomiau. Nuvažiuoju iki centrinės stoties, ten persėdu į autobusą kuris važiuoja į Argentinos pusėje esantį Porto Iguasu miestą. Iš ten iki krioklių apie 20 km. Autobusas privažiuoja pasienio postą, vairuotojas paklausia kam reikia antspaudų pase (manau, kad vietiniams nebūtina). Išlipu aš ir du vokiečiai, vairuotojas duoda po lapelį ir liepia palaukti kito autobuso. Gaunam antspaudus, kad išvažiavom iš Brazilijos. Sulaukę autobuso važiuojam iki Argentinos posto. Čia jau visi turi gautu antspaudus, tad autobusas laukia. Aš greitai dar nubėgu pasikeisti pinigų, kadangi nežinau ar Argentinoje galima atsiskaitinėti kita valiuta ar kortele. Keitimas užtrunka ilgiau nei tikėjausi ir autobusas išvažiuoja be manęs. Galvoju laukdamas kito autobuso galiu pabandyti autostopu masinas pastabdyt. Sustoja viena mašina, o ten vyras dirbantis Iguasu parke. Jis išsiprašė iš darbo keletui valandų, kad galėtu nuvažiuoti į Paragvajų apsipirkti kalėdoms (Paragvajui labai maži mokesčiai, tad įprasta, kad dauguma žmonių iš Foz do Iguacu (Brazilija) ir Porto de Iguazu (Argentina) važiuoja į šalia esantį Ciudad del Este (Paragvajus). Taigi vyras mane nuveža iki terminalo iš kurio jau sėdęs į autobusą galiu nuvažiuoti iki krioklių. Nusiperku bilietus, netrukus atvažiuoja autobusas ir už pusvalandžio aš jau prie įėjimo į parką. Kortele atsiskaitinėti negalima, tik grynais, tad gerai, jog išsikeičiau vietinių pinigų. Kainų politika irgi labai įdomi, vietiniams regiono gyventojams įėjimas 30 pesų, kitiems argentiniečiams 50, brazilams, paragvajaus ir urugvajaus gyventojams 90 pesų, visiems likusiems 130 pesų (1 pesas = 0,6 Lt.). Parke trys pagrindiniai takai žemutinis, viršutinis ir velnio gerklė. Žemutiu taku eidamas gali apžiūrėti krioklių grandinę iš apačios, viršutiniu iš viršaus, o velnio gerkle vadinamas šiek tiek toliau esantis didįsis krioklįs. Parke bevaikštinėdamas praleidau apie 6 valandas. Nepaprastai įspūdinga, fantastiška vieta, verta vieno iš gamtos stebuklų vardo. Kriokliai gal ir nėra labai aukšti, bet vandens kiekis ir visa grandinė krioklių tikrai labai įspūdinga. Argentinos pusėje galima prieiti prie pat krioklių ir juos apžiūrėti iš labai arti, o Brazilijos pusėje viską matyti gali iš šiektiek toliau, tad galbūt bendras vaizdas geriau matosi. Tačiau prieiti prie pat "Velnio gerklės" pajusti visą jėgą, sušlapti nuo jo pruslų tikrai nepaprastas jausmas. Taip pat parke gausu ir įvairių gyvūnų, tad pasivaikščiojimas irgi nėra nuobodus. Apžiūrėjęs krioklius grįžtu atgal į Braziliją. Pasienyje vėl tos pačios procedūros. Namie norisi tik pailsėti, galva pilna įspūdžių.

---