101 diena. Santiago, Chochi

---

7 ryto iškeliaujam su kanadiete Vanesa iki urvų. Pirmyn ir atgal kelionė, maždaug 15 km. Po pietų Vanseai reikia į darbą, tad laiko per daug irgi neturim. Aš tuo tarpu irgi noriu po pietų važiuoti iki kito miestelio, kuris taip pat turėtų būti visai gražus. Einam beveik vis laiką į kalną, per miškus ir pievas. Prieinam urvą, kuris ištikrūjų nuvilia. Tada Vanesa pasiūlo eiti kiek toliau iki kito urvo. Čia jau visai kita kalba. Vietelė tikrai nereali, kaip iš filmų apie džiungles. Šalia uolos nedidelis kriokliukas, o iš pačio uolos irgi išteka upelis. Neaišku kokia gili ta uola, nes pabaigos nesimato. Bandau eiti gilyn, bet nepasiemiau telefono su kuriuo galėčiau pasišviesti. Bandau pasišviesti su fotoaparatu. Netrukus pasirodo šiokia tokia blanki šviena tolumoje. Išeinu į didelę erdvę uoloje, o pačiam uolos viršuje nedidelė skylė pro kurią šviesa patenka į urvą. Urvas čia nesibaigia, bet be prožektoriaus toliau lysti nedrystu, nes labai daug šikšnosparnių. Labai būtų įdomu palandžioti daugiau po šituos urvus, bet dabar nesu tam pasiruošęs. Grįžinėjam atgal link miestelio, bet aš noriu dar pasekti nedidelį upelį kuris spėju jog turėtų vesti iki krioklio. Deja Vanesa laiko nebeturi, tad čia ir išsiskiriam. Paeinu kiek toliau žemyn upeliu, tad bandau ropštis kiet toliau, bet netrukus suprantu, kad niekur toli aš taip nenueisi, nes upelis teka į priešingą pusę nuo miestelio, tad būtų labai sunku po to sugrįžti. Grįžinėjant atgal dar į koją įgelia didelė vapsva. Pareinu atgal iki miestelio, šiek tiek užkandu ir skubu į autobusą. Kelionė neilga, vos apie pusvalandį, tada persėdu į kitą autobusą ir po dar gero pusvalandžio aš jau Chochi miestelyje. Čia iškart aišku kodėl verta čia sustoti. Čia uolos tiesiog pasakiškos ir vaizdai aplink tikrai nerealūs. Ryt jau turiu būti Santa Cruz, tad iš čia turiu pajudėti 10 vakaro ir turėčiau atvažiuoti apie 4-5 ryto. Ne pats idealiausias variantas, bet kitokių nelabai turiu. Palieku kuprinę pasaugoti moteriškei pardavinėjančiai autobuso bilietus ir einu iki vienos uolos. Iki jos apie 4km. Prieinu iki uolos, bet takelis veda toliau, laiko iki saulėlydžio dar šiek tiek turiu. Prieinu iki nedidelio upelio, nedidelio kriokliuko. Įšoku išsimaudyt, nes visą dieną prakaitavau laipiodamas po kalnus,o ir diena tikrai karšta. Grįžtu atgal iki uolos, o jos papėdėje gan originali bažnyčia. Pasirodo už bažnyčios dar yra ir takelis kuriuo galima apeiti visą uolą. Nuo čia puikus vaizdas, tad nusprendžiu čia palaukti saulėlydžio. Eidamas su ranka netyčia brūgšteliu per kaktusą. Pilna ranka prilenda smulskių spygliukų, tad turiu ką veikti juos rankiodamas kol nusileis saulė. Saulei nusileidus apeinu likusią kalvos dalį takeliu kuris tikrai neatrodo labai saugus. Grįžtu atgal iki miestelio, pavakarieniauju, po to sulaukiu autobuso ir keliauju iki Santa Cruz.

---