27 diena. Alus alus alus

---

Nuo pat ryto čia labai karšta, tad ilgai nelabai ir pamiegosi. Dieną temperatūra visada pakyla virš +30, o kai taip kašta nelabai kažką ir priveiksi. Šiandien pirmą kartą gavau paragauti aligatoriaus mėsos, visai patiko. Turbūt jau įprasta tokiais atvejais sakyti, skonis kaip vištienos. Dar paragavau nematytu uogų kurios auga tik Brazilijoj, o neįprastos jos tuo, kad auga prilipę prie medžio kamieno, be jokio kotelio. Namie visuomet daug žmonių, visi susirinkę prieš kalėdas. Brazilijos regionuose esančiuose toliau nuo vandenyno daug dirbamos žemės, žmonės ūkininkauja. Ir šiuose namuose keli ūkininkai. Tiksliau čia juos labiau tiktų vadinti koubojais, nes jie panašesni ne į mūsiškius, o į Amerikos ūkininkus. Jie važinėja dideliais džipais, vaikšto odiniais batais, klauso kantri muzikos, o kartais laisvalaikiu ir rodeo pabando. Bet visi čia susirinkę vyrai turi vieną bendrą bruožą... jie geria labai daug alaus !! Beja lietuvišką žodį alus, jie labai greit išmoko, nes braziliškai alus reiškia šviesą. Alus geriamas mažom skardinėm, po 0,269 l. tam, kad nespėtų atšilti kai geri. Tai manau artimiausias kokias 4 dienas ir aš šitoj kompanijoj panašiai leisiu laiką. Dieną su Alano pusbroliu išvažiuojam apžiūrėti miestelį. Ištikrūjų nelabai čia daug yra k žiūrėti, viena parduotuvių gatvė, universitetas, kelios mokyklos, keli barai. Merginos tuo tarpu vaikšto po batų parduotuves. Tenka jų laukti kol išsimatuos visus batus, nors tai gal ir nėra taip blogai, nes parduotuvėj veikia kondicionierius, o ir gražių merginų nemažai, tad yra kur akis paganyt. Moterys beveik visą dieną gamina valgyt, o vakare vyrai ant griliaus kepa mėsą. Pakampėse jau sisidarę skardinių kalnai.

---