50 diena. Greičio ruožas.


Advertisement
Argentina's flag
South America » Argentina » Córdoba » Córdoba
January 21st 2013
Published: January 21st 2013
Edit Blog Post

Atsikėliau bivuoke apie 6 ryto, tuo metu mechanikai vis dar darbavosi prie Oscar bagio. Atsisveikinau su nemiegančiais ir iškeliavau ieškoti dakaro greičio ruožo. Daug maž žinojau kur jis turi vykti, bet tai dar nereiškia, kad man pavyks jį surasti. Sėdau į pirmą autobusą ir nuvažiavau link tos vietos. kelyje stovėjo daug žmonių kurie laukė atvažiuojančių lenktynininkų, bet pamatęs negreit važiuojančius motociklus supratau, kad tai tik pravažiuojamas ruožas, o specialus ruožas kažur toliau. Paklausinėjęs vietinių išsiaiškinau, kad už 2km greičio ruožo startas. Nuėjau iki starto, bet toliau eiti neleido kareiviai prižiūrintys saugumą. Vistik randau aplinkelį kuriuo pavyko apeiti tą apsaugą ir taip keliavau palei trasą apie 5 km kol suradau visai neblogą vietą iš kur matosi nemaža atkarpa bei keletas gražių posukių. Čia pažiūrėjau motociklus, bei automobilius. Diena labai karšta apie +30 pavėsyje, kurio nėra. Kadangi parduotuvės dar neveikė kai iškeliavau iš bivuoko, tai nei vandens nei maisto daug su savim neturiu. Greit viską suvalgiau ir išgėriau. Per pertrauką tarp automobilių beis sunkvežimių (maždaug 1 val), grįžau apie kilometrą link starto, ten jau prieš tai eidamas buvau nužiūrėjęs neblogą vietą. Bus šiektiek arčiau eiti iki autobuso. Taigi sulaukiau ir sunkvežimių ir dabar supratau, kodėl šitie monstrai visiems kelia susižavėjimą. Sunkvežimiai neabejotinai atrodo įspūdingiausiai iš visų klasių. lekia beveik taip pat greit kaip ir automobiliai, pakeldami trigubau daugiau dulkių. Tiesa tų dulkių buvo net perdaug, kai sunkveimiai pradėjo lėkti vienas už kito nuo dulkių net žiaugčiot pradėjau, vsai nėra kuo kvėpuoti. Netrukus pradėjau laukti kol jie nustos važiuoti, kad būtų kuo kvėpuoti. Kai jie važiuoti nustojo, atrodžiau kaip tikras šachtininkas. Grįždamas link autobusū stotelės, prie starto linijos pas organizatorius, paprašiau vandens.... tikras gyvybės šaltinis. Namo parsigavau tik apie 6 val. vakaro. Aišku pirmu taikymu palindau po dušu. netrukus iš darbo gryžo ir namų šeimininas Jose, parodžiau nuotraukas iš Dakaro, nuėjom iki artimiausio bariuko, atsigėrėm alaus ir gan anksi nuėjau miegot, nes po pastarūjų 2 dienų jaučiuosi tikrai pavargęs.


Additional photos below
Photos: 44, Displayed: 23


Advertisement



Tot: 0.055s; Tpl: 0.011s; cc: 12; qc: 25; dbt: 0.0317s; 1; m:domysql w:travelblog (10.17.0.13); sld: 1; ; mem: 1mb