Advertisement
Published: March 1st 2013
Edit Blog Post
Atsikėlęs iš ryto keliauju į turgų ieškoti kur skaniai papusryčiauti. Turguj visada galima rasti nebrangiai pavalgyt. Nusiperku čeburėką su sūriu ir puodelį kavos, sumoku maždaug 2 litus. Eidamas iš turgaus dr nusiperku 6 bananus už 1 litą. Visai neblogi pusryčiai. Parėjęs į hostelį bandau surasti vakarykščią australų porą, mat tikėjausi, kad kartu važiuosim iki krioklių, taip būtų pigiau nes iki jų apie 25 km. Bet jų neradęs keliauju vienas. Nueinu iki pagrindinio kelio ir labai greit susistabdau mašiną kuri nuveža iki pat krioklių. Dar tikėjausi, kad paprašys sumokėti, nes mašina panaši į taksi, bet pinigų nepaprašo. Čia yra trys kriokliai, du gan dideli ir vienas mažiukas, bet smagiausia tai, kad prie visų jų galima įšokti išsimaudyti, o prie viso to aplink dar ir įspūdingi kalnai. Prieinu prie trečio krioklio, užlipu ant jo viršaus, o ten sau toliau ramiai teka negilus upeliukas su smėlėtu dugnu. Niekur neskubu, tad einu tuo upeliu tolyn. Netrukus pasiveju du žmones einančius irgi tuo pačiu upeliu. Priėjęs arčiau pamatau, kad tai vakar matyti australai. Prieinu nepastebėtas visai arti ir šukteliu jiems, o jie net krūpteli iš išgąsčio. Mergina tik su apatiniu trikotažu, tad jie abu labai susinepatogina ir apsisukę nuskuba priešinga kryptimi. Gan juokinga situacija, sutrugdžiau porelės
jaukų pasivaikščiojimą. Nekreipiu į juos dėmesio ir keliauju toliau aukštyn upeliu, prieinu išsiakojimą ir pasuku mažesniu upeliu kuris atrodo atbėga iš kalnų. Smėliukas greit baigiasi ir prasideda labai slidūs akmenys. o augmenija pasidaro gerokai tankesnė, čia jau džiunglės. Aplink skraidžioja gigantiški ryškiai mėlyni drugeliai. Gali net girdėli plasnojimą kai pro šalį praskrenda. Akmenys tikrai labai slidūs, kelis kart net parkrentu, bet sugebu nesušlapti. Greit pasidaro tiesiog persunku eiti, tad apsisuku ir grįžtu prie išsišakojimo. Laiko dar turiu, tad keliauju kita kryptimi. Čia vandens šiek tiek daugiau, augmenija ne tokia tanki, o dugnas vis dar smėlėtas. Pamatau du didelius driežus besišildančius saulėje, Padaru jų fotosesiją ir keliauju toliau. Prasideda uoluos, o netrukus prieinu siaurą tarpeklį, kur vienintelis būdas eiti toliau tai praplaukti, nes uolos perdaug stačios. Pasiemu daigtus į vieną ranką ir praplaukiu viena ranka apie 5 metrus, kol vėl siekiu dugną, vėliau dar prieinu kelias tokias vietas. Uolos įdomiai išgraužtos vandens, vietos sudarydamos naturalius baseinus. Net nepastebiu, o jau praėjo 3 valandos kaip aš čia. Šiandien dar noriu aplankyti inkų gyvenvietės griuvėsius kurie įrašyti į UNESCO, tad apsisuku ir grįžtu pro visus tarpeklius ir krioklius iki pagrindinio kelio. Ten vėl netikėtai greitai sustabdau džipą. Šoku į džipo galą ir važiuoju
atgal į miestelį. Miestelio nedavažiuoju, nes išlipu prie nuorodos į griuvėsius. Nuo miestelio iki griuvėsių 9 km, o nuo čia tik 6. Su taksi važiuoti iš miestelio kainuotų apie 30 litų, kas yra dvigubai brangiau nei sumokėjau už mikriuką iš Santa Cruz iki Samaipatos. Tad betkuriuo atveju planavau eiti pėščias. Tiesa nežinojau, kad visi tie 6km į kalną dulkėtu keliu. Bet šiandien man gera diena, užlipus apie 1,5km sustabdau nedidelį džipuką kuris mane nuveža iki pat griuvėsių. Patys kriuvėsiai įdomūs, bet nepasakyčiau, kad labai įspūdingi. Viena didelė uola išraižyta įvairiausių raštų, sakoma, kad tai buvus labai svarbi religinė vieta. Aplink išlikę namų pamatai. Aišku čia kalno viršūnė, o visur apllink kiek akys mato dideli, žali kalnai. Tikrai labai graži panorama. Pabūnu čia apie pusantros valandos ir keliauju žemyn. Nueinu apie 3,5km žemyn ir vėl netikėtai sustabdau tą patį nedidelį mėlyną toyota džipuką. Džipuke mane užkalbina viena moteriškė kuri dirba čia gide, tad man papasakoja šiek tiek apie griuvėsius. Džipo vairuotojas irgi gidas, bet jis šneka tik ispaniškai, jis taip pat kartais dirba vairuotoju ir kaip tik dabar veža 2 turistus atgal į miestelį. Jau 5 valandos vakaro, o aš valgiau tik pusryčius, tad grįžęs į miestelį pirmu taikymu einu pavalgyti.
Eidamas link centro pamatau ant grotelių kepamą mėsą, panašu į kavinę. Užeinu ir užsisakau bliūdą sriubos ir gabalą mėsos su ryžiais ir daržovėm. Sočiai pavalgau ir laimingas pareinu į miestelį. Maždaug už valandos turėtų būti saulėlydis, o prasėdėt visą vakarą hostelyje nenoriu. Tad net neužėjęs į hostelį nusprendžiu užlipti į kalną palydėti saulės. Fotikas išsikrovė, tad saulėlydžio nuotraukų nebus. Užlipu ant kalno, esu čia visiškai vienas. Vienoje kalo pusėje miestelis, o kitoje kalnai ir visiška ramybė. Palydžiu saulę ir grįžtu į hostelį. Išsimaudau ir daugiau nieko šiandien veikti nebenoriu. Puikiai dieną praleidau vienas gamtoje.
Advertisement
Tot: 0.163s; Tpl: 0.023s; cc: 13; qc: 62; dbt: 0.0976s; 1; m:domysql w:travelblog (10.17.0.13); sld: 1;
; mem: 1.2mb