128 diena. Galingieji kondorai.

---

Kaip planavę, atsikeliam iš ryto ir keliaujam tiesiai į autobusą su visais daiktais, nes po kondorų stebėjimo pradėsim savo kelių dienų žygį pėsti. Autobusas pilnut pilnutėlis žmonių, dauguma vietiniai važiuojantys tik kelis kilometrus iki savo trobos. Nežinau ką jie čia visi taip anksti veikia. Autobuse taip pat pasirodo piktai atrodanti vakarykštė policininkė ar parko prižiūrėtoja kuri patikrina ar visi turistai turi bilietus kanjono lankymui. Vistik gerai, kad vakar nusipirkom. Už gero pusvalandžio išlipam kondorų stebėjimo vietoje. Su mumis taip pat išlipa ir nemažai vietinių prekiautojų pardavinėjančių suvenyrus. Žmonių visai nedaug, panašu, kad atvykom vieni pirmūjų. O laikas čia būti tikrai pats tas, ant uolos, gal už 10 metrų nuo mūsų tupi 4 didžiuliai kondorai. Aš pasiemu fotiką ir einu dar arčiau, prieinu gal per 5 metrus nuo jų. Arčiau neinu, nes nenoriu nubaidyti. Netrukus iš kažkur atskrenda dar gal 5-6 didžiuliai kondorai. Jų dydis tikrai stulbinantis. Kai kondoras praskrenda netoliese, neskungiai gali girdėti švilpiantį vėją skrodžiantį plunksnas. Pasigrožim šiais didingais paukščiais ir laukiam autobuso kuris mus nuvežtų iki vietos iš kur pradėsim savo žygį. Autobuso tenka laukti kelias valandas. Per ta laiką spėjame papusryčiauti. Gan greit privažiuoja krūvos turistų kurie ekskursijas nusipirkę kelionių agentūrose. Deja jie atvažiuoja kaip tik tuo laiku kai dauguma kondorų jau išskridę. Kažkur tolumoje pamatę vieną tupintį kondorą visi ima fotkinti. Gerai, kad kiek vėliau atskrenda keli dideli kondorai, matyt pasigailėję turistų, ir apsuka kelis ratus virš galvų. Pagaliau sulaukiam autobuso. Išlipam prie vienos panoramos nuo kurio veda takelis žemyn iki pat slėnio apačioje esančios upės. Nusileisti reiks daugiau kaip 1,2 km. Panašu jog čia savo žygį pradeda ir dauguma su kelionių agentūromis keliaujančių turistų. Takelis siauras, tad reikia būti atsargiems. Vienas neatsargus žingsnis ir ilgai tektų ridentis žemyn iki pat upės. Kelionė žemyn iki slėnio apačioje esančios upės trunka apie 4 valandas. Čia prie tilto per upę vėl patikrina mūsų turistinius bilietus. Pamerkiam kojas šaltame upės vandenyje, šiek tiek atsigaivinam. Čia pat kaimelis, kuriame galvojam sustosim pavalgyti, bet kainos kiek brangokos, tad einam toliau. Iki kito miestelio maždaur pusantros valandos kelio. Deja pasukam ne tuo takeliu ir mūsų takelis baigiasi apleistoje, nebegyvenamoje sodyboje. Pliusas tas, kad čia begalė įvairiausių, matytų ir nematytų vaisių. Pavadinimų visų nežinau, kaikurių vaisių išvis nesu nei matęs nei apie tokius girdėjęs. Bet pietūs visai neblogi. Bėda tik ta, kad atgal eiti nesinori iki kito takelio, nes jis gan toli, tad bandau ieškoti kaip iš čia galima išeiti. Čia visame šlaite padarytos terasos kuriose auga vaismedžii. Terasos greičiausiai padarytos dar pries kelis šimtmečius. Bandom lipti terasomis. Po maždaug pusvalandžio randame takelį kuris veda žemyn iki upelio, bet kitoje pusėje upelio matau tekelį vedantį į mums reikiamą kaimą. Taigi vietoj pusantros valandos nuo vieno miestelio iki kito, mūsų kelionė trunka 3 valandas. Bet užtai prisivalgom ir dar prisirenkam įvairių vaisių. Pasiekiam pirmą kaimelį, bet nutariam eiti iki antrojo, kuris visai čia pat, už 20 min kelio. Antrajame miestelyje pasirodo nelabai yra kur apsistoti, siūlo grįžti iki pirmojo. Bet šiaip ne taip atrandam vieną trobą kurioje priima mus nakvynei. Kaina 10 Lt žmogui. Dar už 15 Lt pavalgom tikrai skanią vakarienę. Vakarienei gaunam lamos giminaitės alpakos mėsos, bei bliūdą sriubos. Netgi karštas dušas yra už kurį kitą dieną pasirodo tenka papildomai susimokėti. Troba kurioj miegam gan tradicinė, molinės sienos, skardinis stogas, gryndys lygia tokios pat kaip žemė lauke, o langų tiesiog nėra, tik kelios ertmės sienoje bei duryse. Gerai, kad naktys čia nelabai šaltos, o ir apsikloti turim pakankamai.

---