129 diena. Huaruru krioklys.

---

Šiandien laukia taip pat nelengva diena. Gan vėlai išsikrapštom iš lovos, pradedam eiti tik apie 8 ryto. Iš pat ryto pasukam neteisingu takeliu, kuris lyg ir atrodė neblogas, bet vėl netikėtai baigėsi. Čia laiko daug nepraradom, bet iki normalaus kelio teko ropoti stačiu šlaitu. Šiandien reik nueiti gerokai didesnį atstumą, bet su mažiau pakilimų ir nusileidimų. Pirmiausia reikia pasiekti kaimelį kuris už 4 valandų kelio. Jį prieinam gan nesunkiai, pakeliui nuo kaktusų pasirinkdami vaisių. Šių vaisių bėda ta, kad jie turi labai smulkių spygliukų kurių prilenda visur, juos iškrapštyti labai sunku, o neiškrapščius labai niežti. Bet vaisiai labai sultingi ir saldūs, tad pakeliui jų ir prisivalgom. Beeidami pakliūnam į spūstį... takelis, šlaitas status, o prieš mus gal 6 arkliai besiganantys ant takelio. Šiaip ne taip pavyko juos išjudinti, kad eitų į priekį, nes prasilenkti vietos nėra. Taip kartu nuėjom gal puskilometrį kol atsirado platesnė vieta ir arkliai malonėjo pasitraukti iš kelio. Pasiekiam miestelį Fure kuris įsikūres ant kalno šlaito, aukšto krioklio papėdėje. Tikrai labai graži vieta. Atėję į miestelį papietauti nerandame kur, mat dabar ne pietų metas, o visam kaimelyje yra tik vienas namas kuriame aptarnaujami turistai. Čia galima apsistoti nakvynei bei papietauti. Paprašom išvirti bent ryžių, turim skardinę tuno, kelis avokadus kuriuos radom vakar beklaidžiodami po apleistą sodybą, bei vieną pomidorą. Pietūs gavosi visai neblogi. Po pietų keliaujam iki didelio krioklio iki kurio pusantros valandos kelio. Čia akivaizdžiai mažiau praeinančių turistų, nes takelis apaugęs įvairiom gėlėm ir žolėm. Kaip ir vakar takelis labai siauras, o skradis status. Prieinam krioklį kuris atrodo tikrai įspūdingai. Ir ne tik dėl to kad jis aukštas ir vandens kiekis čia didelis, bet ir todėl, kad aplink kvapą gniaužiantys kalnai. Čia ganosi keli asilai, mat čia nuo krentančio vandens purslų daugiau drėgmės ir auga geresnė žolė. Netrukus mus pasveikina du atskridę kondorai. Viską sudėjus tikrai nepaprasta, magiška vieta, nepaprastas jausmas čia būti. Pasigrožėję kriokliu ir visu gamtovaizdžiu keliaujam vėl pusantros valandos atgal iki miestelio. Ryt jau būtų gerai sugryžti į Cobanakonde miestą iš kur autobusu galėtumėm grįžti į Arequipą. Bet nuo čia dar gan tolimas kelias, be to reik užlipti apie 1300m į kalną. Nors jau vėloka, bandom eiti iki kito miestelio esančio už pusantros valandos kelio. Kaimelį turėtumėm pasiekti jau sutemus, nors ir nelabai saugu tokiais takeliais vaikščioti naktį. Bet nusprendžiu, kad geriau šiandien eiti naktį nei ryt. Išėjus iš miestelio, greit pradeda temti, dar pusvalandį einam prieblandoje, bet vėliau visiškai sutemsta. Labai bijau pražiopsoti takelį vedantį reikiamo kaimelio link. Mėnulio šiandien kaip tyčia nematyti, tad aplink visiškai tamsu. Įsijungiu telefone esantį žibintuvėlį ir juo pasišviesdami nulipam stačiu šlaitu vedančiu takeliu iki kaimelio. Čia panašu, kad beveik visi miega, tik lojantys šunys mus pasitinka. Pabeldžiam į vieno namelio namus ir paklausiam kur čia galima būtų apsistoti. Mums nurodo vieną namą kuriame mums suranda lovą. Dar prieš miegą pavaišina mate arbata. Namelis panašus į tą kuriame miegojome vakar, tik mažesnis.

---