97 diena. Piranijų žvejyba.

---

Keliamės anksti, apie 6 ryto, pusryčiai 6.30. Pirmiausiai išplaukia vakar sutikti 5 draugai, po to mes keliaujam pasiplaukiot. Pakeliui matom tuos pačius žvėris: kapibara, kaimanus, pempių paukščius. Tada sustojam nedidelėj saloj ieškoti anakondų. Deja randam tik vieną mažą anakondą, sako nepakankamai karšta, kad didžiosios išlystų iš krūmų. Daugiausiai šansų jas pamatyti kai temperatūra viršija +40, šiandien turbūt net nėra +30. Tad grįžtam namo taip ir nepamatę didelės anakondos. Papietaujam, o po pietų plaukiam žvejoti piranijų. Čia jų labai daug. Sako, kad aksčiau žmonės plaukdavo be valčių per šioje vietoje per upę, bet tam, kad saugiai galėtų perplaukti turėdavo paaukoti 4-5 karves. Taigi atplaukiam į vejybos vietą, gidas supjausto karvės širdį, kurią naudojam kaip masalą. Žvejyba neįprasta, nes reikia spėti ištraukti žuvį, kol ji nespėja suvalgyti viso masalo, o tam užtenka 15 sekundžių. Per valandą sugebu pagauti apie 10 piranijų kurias valgysim šiandien vakarienei. Daugiausiai pagauna britė Ebi, 13 piranijų tarp kurių ir pat ididžiausia. Kiti, vaikinas iš izraelio ir mergina iš japonijos pagauna gal po 1 ar 2, bet jos permažos, kad galėtumėm jas valgyti. Grįžę į krantą padedam išdarinėti piranijas. Nei žvejyba nei žuvų darinėjimas nėra labai mano mėgstami dalykai, bet šį kartą žvejyba tikrai mėgavausi. Šiandien vaiklos daugiau nebenusimato, iki vakarienės irgi dar bent 3 valandos, tad reikia kažką veikti. Einam pasivaikščiot, bet po pusvalandžio grįžtam. Pirma, nėra čia daugiau ką pažiūrėti, o ir uodai valgo mus kaip pasiutę, tad grįžtam į namą. Pažaidžiam biliardą ant kreivo stalo, po to atvažiuoja nauja grupė turistų. Dauguma vyresni, be to grupė gan didelė, 12 žmonių. Įprastos kalbos, iš kur esi, kur keliauji, kur buvai, ką matei. Ištikrųjų šiek tiek jau atsibodo tos pačios kalbos, tad perdaug nesiveliu į pokalbius. Visi kartu sėdam vakarieniauti, o vakarienei gaunam pačių sugautas ir išdarinėtas piranijas.

---