144, 145 diena. Mumijos ir akvedukai.

---

Šiandien nusprendžiam dieną praleisti ramiai, nieko per daug neveikdami. Vakar vakare atvažiavo dvi parncūzės merginos, tad šiandien jos nori daryti tą patį kaip ir mes vakar, o ryt galėtumėm kartu išsinuomoti vieną taksi ir apvažiuoti visas įdomiausias vietas. Taip būtų pigiau ir greičiau nei su kelionių agentūrom. Nazkoj taip pat yra didžiausia pasaulyje kopa nuo kurios galima nučiuožti su smėllente, bet niekur taip ir nerandu pigaus turo. Galima keliauti iki jos ir pačiam, bet vienam brangokai išeina. Pirmą dienos pusę praleidžiam mieste, nueinam iki turgaus, nusiperkam produktų vakarienei. O vakarienę gaminamės namie. Be to diena šiandien labai karšta, tad nelabai ir norisi lauke visą dieną bastytis. Vakrą praleidžiam namie.

Šiandine kaip ir planavom su parncūzėm merginom sutariam kartu važiuoti apžiūrėti kitų objektų. Aš su Maysa pusryčiaujam namie, o prancūzės eina į miestą. Sutariam susitikti 10 valandą mieste. Maysa nusprendžia su mumis nevažiuoti nes prastokai jaučiasi, tad į miestą keliauju vienas. Mieste susitinkam ir su Edgardo, kuris padeda susiderėti su taksistu. Pirmiausia važiuoja į 2tūkst. metų senumo kapavietę kur pamatom keliolika mumijų. Stebėtinai gerai išsilaikę ne tik pačios mumijos, bet ir jų rūbai. Visos mumijos labai ilgais plaukais, vietiniai juokauja, kad tai buvo pirmieji hipiai. Po to važiuojam iki kitos vietos, pažiūrėti kitų Nazca linijų, vistik tuo garsėja šis miestelis. Po linijų keliaujam iki akvedukų, o gal geriau tai vadinti šuliniais. Sprialės formos šuliniai kurių apačioje tekantis vanduo. Šie akvedukai irgi manašaus senumo kaip ir linijos bei mumijos. Po to važiuojam iki kitos vietos pažiūrėti dar daugiau Nazca linijų. Ir ekskursijos pabaigai, Inkų miestelio griuvėsiai. Sugryžę į miestą einam kelaiujam į autobusų stotį, kur merginos nusiperka biletus jau šiam vakarui, o aš išsiaiškinu kas kiek kainuoja rytdienai, nes ir mes jau ryt iš čia iškeliausim. Po to pareinam į namus kur mus pasitinka Edgardo su Maysa. Visi šiek tiek pabendraujam, po to Edgardo iškeliauja į darbą. Prancūzės prieš išvažiuodamos padaro atminimui užrašų knygą Edgardo, prie viršelio kūrimo prisidedam ir mes. Netrukus ir merginos iškeliauja, o mes pavakarieniavę einam miegot.

---