5diena. Rio de Janeiro. (gruodžio 1d.)

---

Rytas prasideda daigtų krovimusi. Susikraunam savo mantą, visi nusifotografuojame, atsisveikinam su Alexanderiu ir išvažiuojam. Važiuodami pro "Leblon" paplūdimį pamatom nusileidusius parasparnius ir skraidykles. Nusprendžiame sustoti ir išsiaiškinti ar yra gilimybių čia ir mums paskraidyti. Mašiną pastatom prekybos centro aikštelėje ir paplūdimiu einame iki parasparnių. Pasiklausinėję vietinių skraidūnų suprantam, kad nuomotis parasparnį čia negirdėtas dalykas. Mums nurodo pasikalbėti su parasparnių klubo instruktorium. Šiandien skristi nėra gilimybės nes vėjas stiprėja. Be to instruktoriaus pasiūlymas mūsų nesužavi... 250realų (100 eurų) neatrodo draugiška kaina už parasparnio nuomą. Grįžtam prie automobilio. Pasirodo stovėjimas aikštelėje nemokamas tik pirmas 15min. Vėliau 5 realai už kiekvieną valandą. Tenka sumokėti 9 realus. Toliau važiuojam pro garsiuosius "Ipaniema" ir "Copacabana" paplūdimius. Paplūdimiai pilni žmonių, nors šiandien ir darbo diena ir atrodo anksti, kad darbo laikas jau būtų pasibeigęs. Nuvažiuojam iki cukrinės kalvos, pastatome automobilį ir einam iki keltuvo. Keltuvo kaina 53 realai. Aš su Egle nusprendžiu kilti, o tėtis su Ignu lieka apačioje. Vaizdas nuo kalvos viršaus vertas pinigų, matosi visi paplūdimiai, kristaus statula, vietinių skrydžių oro uostas, senamiestis, kitoje įlankos pusėje esantis Niteroi miestas, bei daugybė aplink išsibarsčiusių salelių. Nesinori iš čia niekur eiti, bet Ignas su tėčiu mūsų laukia apačioje, be to jau laikas judėti link oro uosto. Nusileidę keltuvu žemyn randam Igną su tėčiu mūsų laukiančius mašinoje. Susėdam ir važiuojam per miestą link oro uosto. Parkuose ir paplūdimiuose daugybė žaidimų aikštelių... tinklinio, futbolo, krepšinio, teniso. Nieko keisto, kad paplūdimio tinklinyje, futbole ir kitose sporto šakose kurias galima žaisti paplūdimyje jie visuomet vieni geriausių pasaulyje. Tačiau su nuorodom kelyje jiems dar tikrai yra kur tobulėti. Labai atidžiai sekam ženklus kaip nuvažiuoti iki oro uosto, bet kažkaip atsiduriam ant tilto, kur nėra kur apsisukti. 15 kilometrų važiuojam per tiltą ir mes jau Niteroi mieste. Apsisukam ir bandom pataikyt į tinkamą kelią iš naujo. Galų gale pasiekiam oro uostą. Visa kompanija išlipa, susirenka daigtus, atsisveikinam ir aš lieku vienas. Vakaro tikslas susirasti nakvynę Rio. Grįžtu į miestą, susirandu internetą, internete kelis hostelius. Bandau skambinti, bet kaip jau tapo įprasta numeriai, net ir mobilaus telefono, internete be kodų kurių aš nežinau. Nuvažiuoju pagal adresą iki artimiausio hostelio, tačiau ten vietų nėra. Gaunus kelis adresus netoliese esančių kitų hostelių, bet jie taip pat pilni. Taip aplankau kokis 6 hostelius, bet niekur nėra vietų. Darosi vėlu, jau maždaug 10 val. vakaro. Aleksanderis buvo sakes, kad jei nepavyks rasti nakvynės Rio galiu grįžti pas jį. Paskambinu jam ir maždaug 00.30 aš vėl pas Aleksanderį namuose.

---