61, 62, 63 diena. Kalnai

---

Šiandien buvau apsisprendęs vienas važiuoti į kalnus, bet Jana su Fernando pasiūlė kartu važiuoti į Fernando šeimai priklausantį namą kalnų miestelyje ir ten praleisti kelias dienas. Aišku sutikau su tokiu pasiūlymu. Prie mūsų iš ryto dar prisijungė nauja couchsurferė vokietė Lola. Iki miestelio 3 val. kelionė autobusu. Pats miestelis maždaug 2600 m. virš jūros lygio, bet atvažiavus taip neatrodo, nes aplink kalnai siekiantys daugiau kaip 5000 m. Miestelis paprastas, niekuo nesiskiria nuo aplink Mendozą esančių gyvenviečiu, jei nekreipti dėmesio į kraštovaizdį. Temperatūrų skirtumas tarp Mendozos ir šio miestelio maždaug 7-8 laipsniai. Gal ir nelabai didelis skirtumas, bet tikrai gerokai gaiviau, nors dieną saulė ir čia labai kaitri. Atvažiavus mus netikėtai pasitinka pusė Fernando giminės, mat nežinojome, kad jie irgi čia bus. Taigi namie iš viso apie 15 žmonių, nors namelis tikrai nedidelis. Gerai, kad čia daug čiužinių, tad turėtų miegojimo vietų užtekti visiems. Papietaujam ir einam pasivaikščioti po apylinkes. Palei kalnų upelį paeinam kelis kilometrus, po to keliu dar porą kol prieinam paskutinį miestelio sodybą kur laikomi arkliai ir galvijai. Toliau kelio nėra, privati valda, tad apsisukam ir grįžtam namo. Vakarienei ant grotelių keptas "Asado",o jei paprasčiau, tai tiesiog kepsnys, bei kaip priklauso raudonas vynas. Pavakarieniavę dar šiek tiek pabendraujam ir visi sugula miegot.

Kitą dieną dangus apsiniaukęs, protarpiais palija. Fernando šeimyna išvažiuoja į bažnyčią, o aš tuo tarpu likusiems prikepu blynų pusryčiams. Nors ir šiek tiek linoja, bet vistiek išeinam trumpam pasivaikščioti. Kalnuose tolumoje matosi skraidantys Kondorai. Pareinam kaiptik laiku, nes lietus dar sustiprėja. Netrukus grįžta ir visa šeimyna iš bažnyčios. Papietaujam ir Fernando šeimyna susirinkus daigtus išvažiuoja namo. Pagaliau namie ramybė. Vakarą praleidžiam bendraudami, žiūrėdami nuotraukas, klausydami muzikos. Pažiūrim meksikietišką dokumentinį filmą apie jų teisėsaugą. Ten tvarka kitokia, žmogus gali būti pasodintas už nieką, jei nesugeba įrodyti, kad yra nekaltas. Filme kaip tik ir rodoma viena tokių istorijų.

Paskutinė diena prasideda gražiu ir saulėtu rytu, bet netrukus vėl atslenka tamsūs debesys. Dieną praleidžiam namie, žaidžiam kauliukais, bendraujam, klausom muzikos. Prieš išvažiuojant dar išeinam pasivaikščioti, grįžę papietaujam ir einam į sotelę laukti autobuso. Nors per laiką praleistą čia nieko įpatingo nenuveikiau, bet jaučiuosi puikiai pailsėję, nes prieš tai buvę dvi savaitės mane gerokai išvargino su visais netikėtumais ir nuostoliais. Grįžus į Mendozą pirmiausia pasitikrinu visus mailus ir CS profilį. Bet panašu, kad niekas negali manęs priimti artimiausiu metu, tad teks miegoti hosteliuose. Iš vienos pusės, gal ir neblogai, nes nereiks su niekuo derintis kur, kada atvažiuoti. Tik aišku bus gerokai daugiau išlaidų.

---