134 diena. Pasijodinėjimas

---

Cuzco pasiekiam sėkmingai maždaug 7.30 ryto. Aš gan neblogai pasnaudžiau autobuse, tad nesijaučiu labai pavargęs. Maysa tuo tarpu sako nelabai tepamiegojus. Mus stotyje pasitinka Katy su kuria sėdam į taksi ir važiuojam iki hostelio. Čia mus pasitinka ir Aydee. Labai draugiškos merginos aprodo hostelį, bei apgyvendina mus viename kambaryje. Po to pavaišina pusryčiais. Po pusryčių kiek pamiegame ir keliaujam apžiūrėti miesti. Iš pradžių miestas atrodo nekaip, gan netvarkingas ir skurdus. Bet kiek daugiau pavaikščiojęs pakeičiu nuomonę. Yra tikrai gražių gatvelių aikščių, bažnyčių. Aišku aišku turistinis, pilna kelionių agentūrų ir aišku turistų. Ten kur daug turistų ir kainos labai aukštos, bet toliau nuo pagrindinių gatvių yra ir pigesnių kavinių, parduotuvėliu. Be to prieš atkeliaujant į Peru visi kalbėjo, kad čia viskas gerokai rangiau nei Bolivijoj, bet aš su tuo nevisai sutinku. Suvenyrų kainos tokios pat, gal net pigiau. Maistas pigiose kavinėse irgi panašiai kainuoja. Tiesa nakvynė, bei autobusai šiek tiek brangesni. Taigi pavaikštinėję po miesto centrą nutariam užlipti ank kalvos kur stovi kristaus statula. Jau beveik priėjus prie statulos prie mūsų prišoka vietinis kuris siūlo pasijodinėti arkliais ir tuo pačiu apžiūrėti netoliese esančius Inkų griuvėsius. Kiek pasiderėję sutariam už valandos pasijodinėjimą sumokėti po 25 Lt. Iš pradžių su mirkiuku nuvažiuojam iki žirkų, tada nujojam iki kažkokio ritualinio akmens, kur inkai dievams aukodavo gyvulius. Po to iki gan įdomaus labirinto uolose. Po to jojam apžiūrėti inkų tvirtovės grivėsių. Jau vakaras, tad pradeda temti. Nulipam nuo žirgų ir sutariam čia pat susitikti už 10 min. Parėję po 10 min neberandam nei žirgų nei žmonių. Žodžiu paliko mus "ant ledo", po pusės žadėtos ekskursijos. Matyt pagalvojo, kad sutems ir reik arklius parvaryt, bet negražu, kad nieko mums taip ir nepasakė ir paliko vidurį laukų. Sutemo, bet vistiek sugryžom iki tos vietos iš kur išjojom, tikėdamiesi rasti žmones ir susigražinti bent dalį pinigų arba bent pasibarti, kad tiap negalima daryti. Bet nieko ten neberadom. Taigi sėdę į taksi grįžom į miestą, pavakarieniavom ir grįžom atgal į hostelį. Čia maloni staigmena, sutinku italą su mergina iš belgijos su kuriais kartu šventėm karnavalą Orure. Tad vakare smagiai pabendrauju su jais, panašu, kad jų kelionė nemažiau turininga ir nuotykinga nei mano.

---