195 diena. Nuotykiai

---

Iš ryto su vokiete mergina iškeliaujam pasivaikščioti po miestą. Iš pradžių nuvažiuojam iki autobusų terminaluo, o nuo čia iki miesto jau visai netoli, tad einam pėsti. Vakar spėjau apžiūrėti dalį senamiesčio, bet sutemus viskas atrodo kiek kitaip. Šialia senamiesčio stūgso kalva su didžiule statula, tad sugalvojam iki jos nueiti. Nuo senamiesčio iki kalvos viršaus veda laiptai. Kiek palipus laiptais pasitinka užrašas, kad čia turistams vaikščioti pavojinga. Kalva nedidelė, tad atrodo juokingai šis užrašas. Užtektų poros čia kart nuo karto praeinančių policininkų ir nebūtų pavojinga. Nufotkinam užrašą ir keliaujam toliau. Kalva nedidelė, tad per 20 min pasiekiam jos viršų. Statula atrodo keistoka, bet užtai nuo kalvos į visas puses atsiveria neblogas vaizdas, vienoje pusėje senamiestos, kitoje nesibaigiantis miestas. Čia pasėdim gerą pusvalandį ir keliaujam atgal iki senamiesčio. Pusiaukelėje iš nugaros prie mūsų pribėga 3 vaikinai, rankoje turėdami kažkokius daigtus, ar tai peilius ar tai stiklo šukes, nespėjau gerai įsižiūrėti. Nieko nelaukęs šokau šlaitu žemyn, man iš paskos šoko ir vokietė mergina. Nusileidom kažkokio prie kažkokio namo ir nieko nelaukę įbėgom į jų kiemą. Iš pradžių jie lygtais bandė mus vyti lauk, bet pamatę, kad mus užpuolė, leido čia pasėdėti kol nurimsim. Užpuolikai mūsų nesivijo, bet dar kurį laiką mačiau juo aplink slampinėjant. Aš šlaitu nučiuožiau be pasėkmių, tuo tarpu vokietė šiek tiek apsibrozdino ir susiplėšė kelnes. Palaukėm kol nebesimatė mūsų užpuolikų ir palydėti vieno vyruko kurio kieme atsidūrėme ramiai nuėjom iki miesto. Pakeliui užėjom į siuvyklą kur vokietė susisiuvo kelnes. Tada nuėjom į vieną senamiesčio kavinę papietauti. Viskas atrodo gan linksma kai gerai baigiasi, bet proga susimastyti apie tai kaip tokioj situacijoj veiki ne pagal protą, o vedamas instinktų prieš spėdamas ką nors pagalvoti. Papietavę dar aplankėm vieną miesto muziejų, kiek pavaikštinėjom po senamiestį kuriame nustebino ant kiekvieno kampo stovinčios prostitutės. Parėję į terminalą sėdom į autobusą važiuojantį namo. Bet niekad su autobusu navažiavau iki pat namų, tad pravažiavom sotelę kurioje reikėjo išlipti, tad teko papildomai valandėlę pasivažinėti iki maršruto pabaigos ir grįžti iki stotelės. Grįždami viel šiek tiek per toli nuvaiavom, bet išlipom nepertoli, tad netrukus susiorientavom ir parėjom namo. Vakare visi skaniai pasijuokėm iš šiandienos nuotykių. Papildoma patirtis papildanti kelionės įspūdžių bagažą.

---