Advertisement
Published: December 21st 2012
Edit Blog Post
Per Paragvajų keliauti neplanuoju, bet būnant vos už kelių kilometrų būtų gėda neužsukti. Michelis su sese mane atveža iki pasienio ir paleidžia. Sako eik ten kur visi eina. O pasienyje iš ryto eismas vyksta į vieną pusę, visi keliauja į Paragvajų apsipirkti. Pasienyje kilometrinės mašinų eilė, kiti eina pėsti, bet yra ir dar viena, bent jau man, nematyta alternatyva: moto taksi. Galima moto taksi naudotis ne tik važiuojant per pasienį, bet ir betkuriam mieste, o jo kaina perpus mažesnė nei paprasto taksi automobilio. Aš vistik keliauju pėsčiomis. Pasienio postas gan didelis, bet niekas čia nieko netikrina, o ir antspaudus gauti čia tavo reikalas. Aš užeinu ir pasakau, kad man reikia antspaudo, į mane keistai pažiūri, dar keisčiau į pasą ir uždeda antspaudą. Pasijaučiu kaip balta varna, nes aš čia vienintelis užsimaniau gauti antspaudą. Pereinu per upę ir aš jau Paragvajuje. Su antspaudais istorija kartojasi. Pastate taip pat yra ir turistų informacijos centras, bet matyt negausiai lankomas, nes mergina akivaizdžiai nuobodžiauja. Gaunu miesto žemėlapį, bei kelis pasiūlymus ką čia galima pamatyti. Pasirodo ir paragvajuje yra visai neblogi kriokliai, kuriais galima ir palaipioti, bet ekskursiją reikia užsisakyti iš anksto. Dar netoliese, visai šalia Itaipu elektrinės yra kažkoks zoologijos sodas. Iki jo galima nuvažiuoti
miesto autobusu. Tik praėjus pasienio postą pasijuntu jau nebe kaip pietų Amerikoje, o kaip arabiškam turguj. Visur kiek akys mato vienas didelis turgus arba prekybos centrai. Gatvėse pilna žmonių dalinančių skrajutes su reklamomis, nors čia labiau tiktų žodis brukančių skrajutes. Prekystaliai pilni kinietiškos kokybės daiktų, prekybos centruose galima rasti ir originalių daiktų. Mano tikslas čia šiandien nupirkti kalėdinę dovaną. Randu keityklą ir visai geru kursu išsikeičiu šiektiek vietinių pinigų, bei braziliškų realu. Čia gali atsiskaitinėti turguj ar prekubos centruose braziliškais realais, paragvajaus guaranijom arba doleriais. Bet autobuse priima tik vietinius pinigus.
Brazilijoj populiariausias kalėdinis žaidimas - keitimasis dovanomis, panašiai kaip pas mus mokyklose. Aš turiu nupirkti dovaną Alano (iš Curitibos) pusbroliui kuris mėgsta kantri stinių. Pavaikštinėjęs randu puodelį gerti mate arbatai kuris primontuotas prie turbūt karvės ar jaučio kanopos. Ant odos paprašau užrašyti "Lithuania". Dovaną jau turiu, o nuo šurmulio jau šiektiek ir pavargau. Nueinu iki autobusų stoties ir sėdu į tą kuris veža iki zoologijos sodo. Autobusai seni, žmonių daug. Įlipęs bandau susimokėti, bet niekas iš manęs pinigų neima. Pasirodo mokėti reikia prieš išlipant. Autobusas važiuoja atidarytom durim, pro jas iki pusės išlindęs kontrolierius žiūri kas stabdo autobusą, nes čia net jei esi stotelėje, autobusq turi stabdyti.
Kiekvieną kartą sustojus, kontrolierius nubėga į autobuso galą ir eidamas iš galo į priekį visiems prie ko pamato tarpelį, liepa pasislinkti, kad daugiau žmonių tilptų. Autobuso vairuotojas nesiskiria su stikline mate žaliosios arbatos, tiesa čia ją geria šaltą. Šalia sėdi berniukas kuris iš termoso su šaltu vandeniu, vis papildo stiklinę. Taip važiuodamas po gero pusvalandžio privažiuoju ITAIPU elektrinės kontrolės punktą prie kurio ir išlipu. Kažkur netoliese turėtų būti zoologijos sodas. Paklausiu policininko ir jis nurodo, kad reikia grįžti maždaug 1 km. Lauke maždaug +34, pavėsio nėra. Dar paklausinėjęs kelių žmonių, Už kokių 2 km prieinu įėjimą į zoologijos sodą. Čia stovi du autobuvai, bet kažkodėl visi žmonės iš jų sukritę ant pievutės kažko laukia. Prieinu prie vartų, o apsauginis pasako, kad įleis tik už valandos. Nepaaiškina kodėl, nors pagal nurodytą darbo laiką turėtų būti atidaryta. Po valandos atvažiuoja keli automobiliai su darbuotojais ir netrukus pradeda leisti žmones. Prieinam dar vienus vartus, juos atidaro jau zoologijos sodo darbuotojas ir sako: turit 45 min. Visus suleidžia ir eina iš paskos. Zoologijos sodas nedidelis, bet visai įdomus, kelių rūšių stručiai, šernai, papūgos, pumos, jaguarai, gepardai ir dar keli keisti, nelabai pažystami gyvūnai. Išeinu iš zoologijos sodo, sėdu į autobusą ir grįžtu į miestą.
O miestas kaip po karo. Nors dar tik maždaug 18.30, visos parduotuvės bei perkystaliai arba jau uždaryti arba dar užsidarinėja, o gatvės pilnos šiukšlių nuo įvairų įpakavimų. Dar man liko šiektiek guaranijų, tad nueinu į prie pat pasienio punkto esantį prekybos centrą jų išlaisti. Nueinu į kavinę pavalgyti. Tuo tarpu už lango prasideda tikra audra, lietus žaibai, ir stiprus vėjas. Kol pavalgau oras pasitaiso. Grįžtu į Braziliją, nueinu iki autobusų stotelės. Dangus vėl pradeda temti, prasideda lietus. Bet netrukus atvažiuoja autobusas, sėdu į jį ir netrukus aš nors ir truputį sušlapęs, bet jau namie. Visą vakrą pila kaip iš kibiro.
Advertisement
Tot: 0.055s; Tpl: 0.012s; cc: 12; qc: 29; dbt: 0.0283s; 1; m:domysql w:travelblog (10.17.0.13); sld: 1;
; mem: 1.1mb