187 diena. Cotopaxi.

---

Atsikeliu 6 ryto ir papusryčiavęs keliauju į Cotopaxi nacionalinį parką. Pirmiausia nuvažiuoju iki terminalo, po to persėdu į kitą autobusą ir važiuoju iki įvažiavimo į parką. Nuo čia iki vulkano dar geri 20 km. tad čia bandau tranzuoti. Netrukus sustabdau parko prižiūrėtojų džipą ir jie mane nuveža iki pat vulkano. Vulkano aukštis kiek daugiau nei 5800 metrų. Jau nuo maždaug 4000m prasideda sniegas. Vulkanas paskendęs debesyse, tad viršūnės nesimato, vėjuota ir sninga. Džipas užveža iki 4500m, dar 300 metrų užlipu iki stovyklavietės nuo kurios paprastai kopiama iki vuklano viršūnės. Deja šį kart aš tam nepasiruošęs ir kiek apšilęs, atsigėręs arbatos keliauju žemyn. Žemyn automobilio sustabdyti nepavyksta, tad nulipu pėsčias. Noriu aplankyti dar vieną vietą šitam parke, inkų griuvėsius. Bandau eiti ta kryptimi kur maždaug turėtų būti tie griuvėsiai, bet neturiu gero žemėlapio, tad tiksliai nežinau nei kaip toli jie, nei tikslios jų vietos. Nuo tada kai išėjau iš stovyklos praėjo jau geros 3 valandos, o griuvėsių nematyti. Pradedu abejoti ar tikrai einu tinkama kryptimi. Tolumoje už kokių 3-4 km pamatau kažkokius pastato, prie jų kelias mašinas bei autobusą, bet pagal mane ten turėtų būti išėjimas iš parko. Labai ilgai vaikštinėti negaliu, nes reiks dar susitranzuoti automobilį kuris nuvežtų mane iki greitkelio, o už 3 valandų parkas užsidaro ir automobiliai nustos važinėti. Nusprendžiu eiti link tų namų su automobiliais, jei ten nieko įdomaus nebus tai, bet jau galėsiu paprašyti, kad nuvežtų mane iki autostrados. Vos paėjęs 5 ar 10 min ta kryptimi, prieinu nedidelį keliuką, o juo netrukus atvažiuoja vienas automobilis. Sostojęs paklausia kur einu, pasakau, jog iki griuvėsių. Jie taip pat ten važiuoja ir sako, kad eičiau šitu keliuku. Automobilis pavažiuoja 20 metrų ir sustoja. Pasisiūlo pavežėti. Amerikietiškam minivene 6 amerikiečiai, plius vairuotojas ir gidas. Iki griuvėsių dar gabaliukas, manau bent pusvalandį būtų tekę pėdinti. Čia ne tik gidas papasakoja apie šią vietą, bet ir pasidalina pietumis. Labai draugiška kompanija. Kraštovaizdis čia tikrai labai įdomus. Papietavę amerikiečius nuveža iki viešbučio visai netoli už parko. O mane vairuotojas nuveža iki pat greitkelio, kur netruks susistabdau autobusą ir grįžtu į Latacunga. Dar šviesu, tad prieš važiuodamas namo, valandėlę pavaikštinėju po miestą, nes nežinau ar vėliau tam turėsiu laiko. Grįžtu namo jau sutemus. Šiandien būtinai reikalingas internetas, nes reikia pasiderinti dėl nakvynės kitame mieste. Tad per laukus patamsyje nukeliauju iki miestelio kur yra viena interneto kavinė. Pasėdžiu valandėlę prie interneto ir grįžtu atgal namo. Čia netrukus prancūzės merginos vakarienei prikepa blynelių su įdaru. Vėl linksmai pavakarieniaujam.

---