80, 81 diena. Potosi, šachtos.

---

Gerai išsimiegoję keiaujam į autobusų stotį, autobusas pagal Bolivijos standartus visai neblogas. 5 valandų kelionė neprailgs, nes kaip visada už lango gražūs vaizdai. Atvažiavę į Potosi keliaujam iki hostelio. Hostelyje yra viskas ko reikia: virtuvė, internetas, karštas dušas. Čia sutinkas ir kelis draugus su kuriais gyvenom Orure, tik jie jau šiandien išvažiuoja, tad ilgai kartu nepabūnam. Pasidedam daigtus ir einam pasivaikščioti po miestą. Hostelis pačiame miesto centre tad toli eiti nereikia. Susirandam ryt dienai ekskursiją į šachtas. Eidami atgal į hostelį užsukam į turgų, nusiperkam produktų vakarienei. Pasigaminam vakarienę ir likusią dienos dalį praleidžiu prie kompiuterio. Beveik savaitę laiko nerašiau dienoraščio, tiesiog nebuvo kada.

Hostelyje į kainą (maždaug 20 Lt. parai) įskaičiuoti pusryčiai. Tad pavalgę visai neblogus pusryčius išsiruošiam į ekskursiją po šachtas. Pirmiausia visus nuveža į rajoną kuriame apsipirkinėja patys darbininkai. Šiame mieste darbininkai dirba kiekvienas sau, tad ir įrankiais, apranga ir viskuo kitu turi patys pasirūpinti. Šiame rajone galima nusipirkti visko, nuo prožektirių iki dinamito. Kiekvienas ekskursijos dalyvis nuperka po lauknešėlį darbininkams kuriuos aplankysim. Lauknešėlis nedidelis: maišelis kokos lapų, butelis limonado ir buteliukas 96 laipsnių stiprumo alkoholio. Po apsipirkimo važiuojam persirengti, visi gaunam po porą guminių botų, plonus rūbus ant viršaus, kad neišsiterliotumėm ir šalmus. Užvažiuojam ant kalno iki šachtos. Čia žmonės dirba kooperatyvuose ir kiekvienas kooperatyvas turi atskirą šachtą. Pačioje šachtoja darbininkai dirba grupelėse po 3-5 žmones ir ką išsikasa viena grupelė tą ir uždirba nesidalindami su kitose vietose dirbančiais šachtininkais. Taigi prie įėjimo visiems išdalina prožektorius prisegamus prie šalmo. Kadangi aš prašiau angliškai kalbančio gido, tai mes keliaujam tik 3 su olandu draugu ir gidu. Jau ne pirmą kartą šioje kelionėje gaunu privatų gidą ir tik dėl to, kad tik aš vienas nešneku vietine kalba. Šis kalnas vadinamas turtinguoju kalnu, jis kasinėjamas nuo maždaug 1600 metų. Anksčiau pagrindinė čia išgaunama žaliava buvo sidabras, bet dabar jo jau nebe tiek daug likę, tad čia dar randami kitos 3 rūšių iškasenos. Lendam į šachtą, vietomis praėjimai platūs ir aukšti, bet vietomis reikia beveik keturiomis ropoti. Šachtoje yra padaryti bėgiai, kad prikrautus vežimus būtų legviau išvežti. Nežinau kaip toli nueinam tais tuneliais, vis sutikdami darbininkų grupeles bei pavaišindami juos lauknešėlių turiniu. Kaikur reikia ropoti, kaikur lipti į viršų siaurais tuneliais, ir po kiekvieno tokio pajudėjimo net galva ima suktis dėl deguonies trūkumo. Deguonies čia mažiau dar ir dėl to, kad esame maždaug 4km aukštyje. Sutikti darbininkai papasakoja apie savo buitį. Dirba jie apie 7-8 valandas per dieną, bet dirbami nieko nevalgo, tik kramto kokos lapus. Alkoholį sako geria tik po darbo. Kasmet šiose šachtose dėl nelaimingų atsitikimų žūsta pie 40 žmoniu. O ir šiaip tų kurie čia ilgai dirba, paprastai laukia neilgas gyvenimas, dėl kvėpavimo ligų dažnai miršta tesulaukę 35-40 metų. Aš jau po pusvalandžio buvimo šachtoje pajutau, kad prisikvėpavau dulkių. Šachtoje išviso praleidžiame apie 3 valandas, ekskursijos pabaigai aplankome šachtininkų globėją "Tio". Tio yra velnias, bet tuo pačiu "Pača mama" (motinos gamtos) vyras, o jų vaikai - mineralai. Kiekvienoje šachtoje yra bent viena "Tio" skulptūra. Šachtininkai pirmą ir paskutinį mėnesio penktadienį eina pas "Tio" prašyti ar padėkoti už mineralus. Tio aukojami kokos lapai, alkoholis ir cigaretės. Žmonoms į šachtas eiti negalima, nes šachtinikai bijo, jog "Pača mama" užpavydės ir paslėps visus mineralus. Einant link išėjimo iš šachtos sutinkam grupelę šachtininkų kuriems padedam išstumti pilnus vežimus iškasenų. Ekskursijai pasibaigus, visai džiaugiuosi, kad ji baigėsi. Nei nuotraukos, nei jokie filmai negali nupasakoti, pertaikti tų darbo sąlygų kuriomis dirba šie žmonės. Po ekskursijos grįžtam į hostelį. Vakare su didele kompanija pavalgom skanią vakarienę pagamintą hostelio gyventojų ir einam miegot.

---