66. diena. Ankstyvas rytas.

---

Į "Tucumaną" atvažiuoju 4 ryto, bet bent šiek tiek numigęs jaučiuosi daug žvalesnis, nors dušo dabar tikrai neatsisakyčiau. Mano tikslas - Cafayate kurortinis miestelis kalnuose. Tikėjausi, kad iš čia bus autobusas iki Cafayate, bet ir iš čia jis nepigus. Praslampinėju po stotį apie 2 val. ir sugalvoju, kad kadangi jau esu šitam mieste, reikia bent šiek tiek jį apžiūrėti, nors dar neivienas žmogus man nesakė, kad čia yra ką pažiūrėti. Ir vistik visai įdomus miestas, man jis pasirodo įdomesnis nei visų liaupsinama Mendoza. Grįžtu į stotį, o ten sužinau, kad kitas autobusas į Cafayate, tik 2 val dienos, kai dabar tik 9 ryto. Pradeda veikti turistų informacija, tad ten gaunu vietinį regiono žemėlapuką. Sotyje per visą rytą taip ir neradau ne tik interneto, bet i veikiančios rozetės kompui pakrauti. Sugalvoju vietoj to, kad čia pusdienį laukti autobuso, geriau važiuoti iki miestelio kuriame sankryža, nuo kurios vienintelis kelias vedantis į Cafayate. O ten galiu vėl bandyti tranzuoti, jei niekas nesustos, turėčiau sulaukto to pačio 2 vla. autobuso. Bet man pasiseka labiau, palaukus apie valandą sustoja pikapas kuris ne tik paveža mane, bet ir papasakoja, kad čia ir iki Cafayates yra visai įdomių vietų. Ir tai tiesa, nes įdomumas prasideda kartu su kalnais, kurie per 10 min iš beveik dykumos virsta džunglėmis, mat šiuose kalnuose užstirnga visi debesys ir dėl to čia viską išlija. Mane atveža iki pat vieno populiaresnių miestelių poilsiui regione Tafi del Valle. Miestelis išties gražus kalnų apsuptyje, tad nusprendžiu šiandien toliau nevažiuoti ir būtent čia pasilikti visai dienai ir nakčiai. Surandu hostelį, šiek tiek brangesnis nei kitur, bet vienai nakčiai tiks. Pirmu taikymu palendu po dušu ir nusiplaunu visa dviejų dienų tranzavimo dulkes. Po to papietauju, susipažystu su keliais hostelio gyventojais. O į pavakarę išeinu pasivaikščioti po kalnus. Puiki diena po varginančios kelionės. Pasigaminu vakarienę ir einu miegot, diena šiandien ir taip ilga buvo.

---