155, 156 diena. Žygis

---

Atsikeliu 5.30, pasitikrinu kuprines ar viską pasiėmiau, papusryčiauju ir laukiu kol atvažiuos autobusiukas manes paimti. Netrukus su langais papypsina atvažiaves mikriukas, tad išbėgu į lauką. Pasirodo šis ne pas mane. Didžiąją kuprinę pasidedu į saugojimo kambariuką ir netrukus sulaukiu savojo autobusiuko. Kompanija idomi, 6 izraeliečiai, 2 britai, australas ir mergina iš naujosios zelandijos. Iš ryto visi nelabai kalbūs, gal tik išskyrus izrealiečius. Važiuojam apie valandą iki kito miestelio. Čia kas nori gali papusryčiaut kavinėj ar nusipirkti užkandžių parduotuvėj. Čia praleidžiam dar valandą ir važiuojam iki kaimelio iš kurio pradedam savo žygį. Čia mūsų jau laukia 4 asilai ant kurių sukraunami visi daigtai... palapinės, miegmaišiai, maistas. Čia nacionalinis parkas, tad prie įėjimo dar tenka papildomai susimokėti. Netrukus įlendam į gan siaurą kanjoną ir juo einam iki pat stovyklavietės. Kalnai iš abiejų pusių statūs, bet palyginus neaukšti, tik retkarčiais kiek toliau išlenda snieguotos kalnų vršūnės. Visą laiką einam nestačion įkalnėn, bet eiti visai nesunku nes neštis beveik nieko pačiam nereikia. Stovyklavietę pasiekiam apie 3 valandą dienos ir šiandien daugiau eiti nenumatyta, nors aš dar mielai kokią valandėlę paeičiau. Šiandien įveikėm vos 10 km. ir užlipom apie 800m į kalną. Kai pasiekiam stovyklavietę maždaug 3600m aukštyje, čia mūsų jau laukia asiliukai su visais daigtais. Netrukus gaunam karštos arbatos ir popkorno, o apie 6valandą gaunam vakarienę. Maistas visai neblogas. Čia slėnyje labai greitai sutemsta, o pasislėpus saulei pasidaro gan vėsu, tad visi po vakarienės ilgai nevakaroję einam miegot. Aš gaunu vienvietę palapinę nes keliauju vienas.

Antrą žygio dieną keliamės apie 6 ryto, susikraunam kuprines ir 7 jau laukia pusryčiai. Iš stovyklavietės neskubėdami pajudam apie 8 valandą. Kelias panašus kaip ir vakar, po truputį vis lipam į kalną. Kuo toliau einam tuo daugiau išlenda snieguotų viršūnių. Visi gaunam po lauknešėlį su pietumis. Iš pradžių praeinam ežerėlį, o už jo prasideda smėlėtas slėnis. Anksčiau čia kaip ir visam slėnyje žaliavo žolė, bet prieš metus buvo didelė nuošliauža kuri slėnio apačią nuklojo smėliu. Sustojam papietauti, o po pietų lipam iki dar vieno kalnų ežero esančio 4500m aukštyje. Ežeras nedidelis, bet tikrai labai gražus, o tiesiai nuo jo iki pat kalnų viršūnių - ledynas. Čia pasėdim apie valandą laiko, pasimėgaujam vaizdu ir keliaujam iki stovyklavietės 4200 m. aukštyje. O stovyklavietė pasakiškai gražioj vietoj. Visai netoli stovyklavietės iš už posūkio pradeda matytis viena už kitą gražesnės tobulų formų sieguotos kalnų viršūnės, tikrai nesitikėjau šiandien dar kažk tokio pamatyti, minutėlei atima žadą. Oras irgi puikus, šviečia saulė, o danguj tik vienas kitas debesėlis. Stovyklavietėje ne tik atnešti visi daigtais, bet jau ir palapinės pastatytos. Vakaro programa tokia pati, užkandžiai, arbata, vakarienė ir miegot. Kol pavalgom vakarienę atslenka lietus kuris lija ii pat vidurnakčio. Vėl nueinam anksti gult, tik man šiąnakt kažkodėl nesimiega.

---