185 diena. Mineraliniai vandelys prieš kelionę.

---

Iš ryto nusiperku kelias bandeles pusryčiams, pakeliui praeinu pro agentūrą, bet ji dar nedirba. Papusryčiaves vėl einu iki kelionių agentūros, kur pasiimu paliktą kompiuterio pakrovėją. Po to viena prancūzė pasiūlo eiti kartu pasivaikščiot po nacionalinį parką, tad prisijungiu prie jos. Turėjo eiti ir daugiau žmonių su mumis, bet pramiegojo. Trumpa kelionė autobusu, po to 5km pėsčiomis iki muziejaus. Čia pasirodo irgi buvo viena iš senųjų kultūrų gyvenviečių. Bet archeologai labai nedaug čia kasinėjo, tad apie šią gyvenvietę dar žinoma pakankamai nedaug. Aplankę muziejų keliaujam iki vulkaninės kilmės mineralinių vandenų. Prieš lipdami į vandenį ištitemap dumblu, sakoma, kad čia jis labai sveikas. Labai rami ir jauki vieta, nedidelis mineralinio vandens telkinukas, aplink miškai ir bananų plantacijos. Vanduo šiek tiek smirda supuvusiais kiaušiniais, bet maudytis vistiek labai malonu. Vanduo labai minkštas ir labai gera vandens temperatūra. Išlipę iš vandens dar nusiprausiam po dušu ir keliaujam atgal iki miestelio. Savijauta tikrai labai gera po pasimaudymo čia, ne tik labai švelni oda, bet ir atsirado daugiau energijos. Grįžęs į hostelį pasiimu kuprinę ir nieko nelaukęs einu iki autobusų stoties. Tiosioginio autobuso ten kur man reikia nėra, tad bandau tranzuoti. Pralaukiu apie valandą, bet niekas taip ir nepaveža manęs, kol atvažiuoja autobusas su kuriuo teks važiuoti iki miesto Manta, o ten persėsti į kitą autobusą važiuojantį į Latacunga. Vos tik atvažiavęs į Manta iškart šoku į benuvažiuojanti autobusą į Latacunga. Dar tik 6 vakaro, o atstumas iki Latacunos apie 320km. tad tikiuosi ten būti dar prieš 12 nakties. Bet mano viltis greit sudaužo vairuotojas, kurio teigimu ten būsim apie 3 nakties. Tikrai nekoks laikas atvažoiuoti į nepažystamą vietą.

---