73diena. kelionė į Oruro (vasario 7d.)

---

Atsikeliam apie 3 valandą ir Sara su tėčiu mane nuveža iki Tilcara miesto kur atsisveikinam ir aš lieku laukti autobuso. Autobusas atvažiuoja pavėlavęs apie 30 min. Kelionė iki pasienio apie 3 valandas ir visas jas pramiegu. Atsikeliu ir einu pėsčiomin iš Argentinos miesto La Quiaka į Bolivijos miestą Villason. Pro pasienį kažkodėl automobiliai nevažiuoja nors ir yra kelias. Tačiau žmonių laukiančių prie dokumentų patikros nemažai, o eilė juda irgi labai lėtai. Pralaukiu eilėje maždaug pusantros valandos. Čia žiauriai šalta, kokie +5+8 nežinau kokiam aukštyje šis miestas, bet aplink kalnų daug nesimato, o visą kelią pramiegojau, tad nemačiau kaip pakilom. Bet manau apie 3 km virš jūros lygio turėtų būt. Aišku galima sakyti, kad +8 tai čia jug šilta, lietuviškas pavasaris, bet kai prieš 2 dienas buvo + 30 ir kai neturi šiltų rūbų, tai menka paguoda. Susirandu autobusų stotį ir pirmu autobusu važiuoju į Oruro. Kelionė turėtų trukti apie 12 valandų su vienu persėdumu pusiaukelėje. Autobusas gerokai senesnis, nei tie su kuriais važinėjau Brazilijoj ar Argentinoj, nors visai būtų gal ir neblogas jei daugiau vietos kojoms turėčiau. Visų pirma dar La Quiakoj į akis krenta žmonės, beveik visi indėnai išskyrus kelias grupeles turistų, o labiausiai išsiskiria moterys vaikštančios gatvėse savo tradiciniais rūbais bei dažnai nešančios didžiulius nešulius ant kupros. Suknelės jų gal ir panašios visų, bet jos išsiskiria skrybelėmis, kai kurios primena vasariškas skrybelaites, o kaikurios Čarlio Čaplino cilindriukus. Autobusas pradeda važiuoti ir iš pradžių gamtovaizdis primena mongoliją, po to po truputį pasikeičia į Maroko kalnus, dar vėliau jau net nebežinau su kuo palyginti. Kalnai nepaprastai gražūs ir aš sėdėdamas autobuse juos riju akimis. Pakelėje nedideli kaimeliai su namais iš molio drėbtų plytų ir moliniais, mediniais su moliu maišytais stogais uždengtais skarda arba kažkoki šienu. Kalnuose ganosi Lamos. Autobusas važiuoja negreit kalnų keliais, bet šiaip ne taip pasiekiam Potosi miestelį kuriame persėdu į kitą autobusą kuriuo davažiuoju iki pat Oruro. Kelias visą laiką driekiasi per aukštus kalnus kurių dydis nevienodas. Per šia 20 val. kelionę pamatau ir dykumas ir lietų ir net sniegą kol pasiekiu Oruro miestą. Čia jau šiandien turėjo prasidėti gerai žinomas karnavalas, bet pagrindinės jo dienos tik poryt. Nuvažiuoju iki mokyklos kurioje gyvensiu ateinančias 4 dienas su kitais couchsurferiais. Rasti hostelį ar viešbutį karnavalo metu čia nėra jokių šansų. Tad atvažiuoju į mokyklą, susipažystu su keliais keliautojais ir einu miegoti į vieną iš klasių. Čia irgi labai šalta, sako, kad miestelis yra 3700m virš jūros lygio. Mans klausia ar dar nesijaučia deguonies trūkumas ar aukščio liga, bet kolkas jaučiuosi neblogai, matysim kaip bus ryt iš ryto. Ryt jau laukia karnavalas !!!

---