112, 113 diena. Pasivaikščiojimas debesyse.

---

Ekskursija prasideda 8 ryto. Prie kelionių agentūros susitinku su prancūzu Bris, su kuriuo gyvenom kartu pas Manja. Netrukus pasirodo ir mūsų gidas. Sėdam į mašiną ir keliaujam iki gido namų kur jis mums duoda rūbus bei reikalingą įrangą lipiui į kalną. Jis pats gyvena Alto mieste, šalia La Paso. Nuo jo namų visas La Pasas kaip ant delno. Taigi susirinkę viską ko reikia kopimui keliaujam į kalnus. Kelionė neilga, maždaug už valandos jau būnam savo pirmam punkte. Apsistojam namelyje, kuris yra 4,8km aukštyje. Papietaujam ir pasiėmę laipiojimo įrangą einam iki netoliese esančio ledyno. Čia gidas mus pamokini lipimo, bei ėjimo ledu technikos. Pasitreniravę porą valandų keliaujam atgal iki namelio. Šiandienos programa kaip ir baigta. Veiklos čia nedaug, tad einam pasivaikščioti po kalnus. Kalnus greitai aptraukia debesys, tad vietovė atrodo gan mistiškai. Einam iki netoli esančios užtvankos. Per porą valandų apeinam visą neįprastai žalios spalvos ežerą. Grįžę pavakarieniaujam, dar trumpam išeinam pasivaikščiot, nes daugiau veikti nėra ką, o dar tik 6 val. vakaro. Su Bris sužaidžiam šachmatų partiją, bet antros jis žaist nebenori. Kadangi nėra daugiau ką veikti keliaujam miegoti, nors dar tik 8 vakaro.

Naktį nors ir vėsoka, bet išmiegu visai neblogai iki pat 7 ryto, kuomet mus pažadina gidas. Šiandien turėtumėme kopti iki 5,2 km esančios stovyklos. Papusryčiaujam ir susirinkę visus savo daigtus pradedam lipti. Lipti į kalną nėra paprasta, nors tereikia užlipti 400 m. Fiziškai lyg ir nepavargsti, tiesiog trūksta oro. Vaizdai kuo aukščiau lipam tuo gražesni atrodo. Pakeliui sutinkam žemyn besileidžiančius žmonės kurie diena anksčiau nei mes bandė užlipti į kalno viršūnę. Deja panašu, kad mažesnė dalis pasiekė galutinį tikslą. Netrukus prieinam savo stovyklą 5,2 km aukštyje, kur praleisim visą dieną. Pakeliui pamatom kelis gyvūnus - driežą, šinšilas ir net kolibrį. Nelabai tikėjausi, kad tokiam aukštyje bus daug gyvybės, nes augmenijos praktiškai nėra. Čia sutinkam dar nemažai turistų bandžiusių šturmuoti kalno viršūnę, bet ir iš čia esančių panašu, kad mažesnė dalis įveikė kalną. Netrukus visi vakarykščiai turistai eina žemyn, o juos netrukus pakeičia nauji turistai, tokie kaip mes, dar laukiantys savo išbandymo. Iš viso namelyje susirenka apie 15 turistų. Vienas gidas gali kopti ne daugiau kaip su 2 turistais. Kompanija visai smagi, tad laikas neprailgsta. Lauke irgi vaizdai glosto širdį, aplink kalnuose matosi ne vienas skirtingos spalvos kalnų ežeriukas, aplink ratus suka vanagai. Taigi diena neprailgsta, bet kopti turėtumėm pradėti apie 1 val. nakties, tad būtų gerai šiek tiek numigti prieš tai.

---