Judant aplink Afrika

---

Nuo Stambulo prasidejo naujas kruizas. Pradzioje Tunisas. Nepykit, bet man jis nepatiko ir ten tikrai nenoreciau grizti. Gal cia didele itaka padare kelios perskaitytos knygos apie arabus. Visi gatveje i mane spoksojo. Bendradarbis sake, kad tai del mano sviesiu plauku, bet vis tiek jauciausi kaip keistenybe ten. Ejom gatve, kai vienas taksistas griebe uz rankos ir kazka arabu kalba pradejo aiskinti, nieko nesupratau, kol vienas angliskai pasake, kad gatve nesamas karstas ir reikia sustoti. Pro mus i kalno virsu praejo nedidele grupele zmoniu, t.y. vien vyrai. Ta atmosfera, kuri tvyrojo gatveje buvo labai slogi. Praejus procesijai emiau klausti, kodel ejo vieni vyrai, kur moterys, man buvo paaiskinta, kad tai del religijos, kad uz mirusiji negali melstis moterys. Ir siaip, kol vaiksciojom, paskui sedejom vienoj kavinukej, visur man moterys pasirode labai uzguitos, visos nuleidusios galva. Suvenyru krautuveles ir tos man kele slogia nuotaika, visur dideli masyvus papuosalai, kazkokios keramikines melynai ismargintos lekstes, kurias kabina ant sienu. Viskas masyvu, slogu, niuriu spalvu. Lauke sviecia saule, temperatura +24 ir daugiau, o viskas taip niuru, taip tamsu. Kuo greiciau norejau is ten dingti. Kita stotele – Malta, uostas - Valletta. Cia vieta, kur noreciau grizti. Dirbau ryte, kai pasiekem si miestas. Prie iplaukiant i uosta, viskas atrode taip grazu, taip sviesu. Zydras zydras vanduo, aplinkui smelio spalvos pastatai. Atrode, kad cia laikas sustojo pries kelis simtus metu, tik zmones siuolaikiniai. Pries labai daug metu statyti ir dar vis islike pastatai. Isejom su naujoku italu pasivaikscioti. Isgerem kavos Sv. Dzono aikstes kavinukej. Nors lauke nebuvo taip salta, gal kokiu +20, bet visi sypsosi, jokiu niuriu spalvu.
Po Maltos lauke diena juroje. Niekada jos neuzmirsiu, buvo taip bloga, kad nerandu zodziu tam blogumui apibudinti. Juros liga manes nepaliko. Buvo audringa jura, iskrito labai daug keleiviu ir labai daug darbuotoju. As visa diena bandziau laikytis, bet nelabai sekmingai, gerai, kad turiu geru draugu, kurie stengesi man padeti, kaip tik galejo, kas tablete nuo juros ligos, kas zalia obuoli, kas – duonos gabaliuka. Buvo taip baisu, norejosi tik guleti. Kita diena del audringos juros ir Ispanija pasiekem siek tiek veliau. Valencija. Grazus ir didelis miestas. Ir cia trumpam buvau issprudusi is laivo. Priespieciams pica indu restorane. Nezinau, kaip sugebejom pataikyti Ispanijoje i indu restorana. Norejosi isbandyti ka nors tradicisko, o dabar paragavau kazkokio gerimo, kuri geria jaunavedziai vestuviu diena Indijoje, parugusio pieno su jogurtu. 😊 Buvo dienos metas, tai padariau isvada, kad Ispanijoje tuo metu siesta, tai niekas ir nedirbo del to. Del tos pacios siestos problemu turejau ir Tenerifeje. Niekaip nesuprantu, kaip normalios dienos metu uzsidaro visos istaigos ir prekybos centrai. Kaip tycia pataikiau ant siestos ir apsipirkti Tenerifeje nepavyko. Bet Tenerife man patiko, apsupta kalnu, tikrai grazus miestas. Pries Tenerife aplankeme Maroka – Kasablanka. Didziulis miestas, bet labai isryskeje vargingi rajonai. Aplankeme zymu Kasablankos statini Grande Mosquee. Labai ispudingai atrode, bet salia to ispudingo pastato labai vargingas rajonas. Tik kiek toliau turtinguju rajonas su didziuliais namais ir sodais. Salia privatus papludimys, dienos kaina jame vienam zmogui – 20 eur.
Kitas uostas – Tenerife. Cia taip pat noreciau sugrizti, nesupratau, kaip zmonems patinka Turkija ir Tunisas, yra tikrai daug grazesniu vietu nei tik sie.
Pagaliau pasiekem Afrikos krantus, tikrosios Afrikos krantus, viskas kaip kine. Siaubingai karsta, visur pilna smelio, purvina, kai grizti is pakrantes ir lendi po dusu, tai purvas upeliais teka. Nezinojau, kaip isivaizduoti Afrika anksciau, bet dabar zinau, kaip ji atrodo, kol kas aplankem keleta pakranciu, Senegala, Gambija, Lome, Gana ir visur ji panasi, nekokiais kvapais dvelkiantys turgus, gatvese miegantys zmones, visi i tave ziuri kaip i egzotika, o tu – i juos, visi nori tave paliesti, pasisveikinti. Dar vis neisaiskintas talentas – moterys nesiojancios didziulius nesulius ant galvos, kazkas nerealaus. Su vietiniu snekejome, kad tokius nesulius dazniausiai nesa moterys, labai retai – vyrai, bet, kodel – nepaaiskino. Gambijoje kartu su sveciais buvome ekskursijoje, tai aplankem mokykla, kuri man labiau primine kalejima, bet tikrai ne mokykla, aplankeme seima ir apziurejome, kaip jie gyvena, visur viskas panasu: visur purvina, murzina, namai labiau primenantys lusnas, jokio vandens, jokios elektros, o ka jau kalbeti apie televizija ar interneta (tiesa, kai kur jis yra, bet pastarasias dienas jauciausi atribota nuo pasaulio, nes niekaip negalejau pasijungti net minutei). Vandeni jie nesioja is tam tikru stoteliu, kurias irenge europieciai kaip labdara Afrikai. Bet jie visi sypsosi, visi laimingi ir patenkinti. Ir tie vaikai, i juos graudu ziureti. Viename sustojime prie manes priejo mazylis berniukas, tempe uz rankos ir kartojo “pen pen pen” (tusinukas), iki pilnos laimes jiem reikia tik tusinuko. O kai vienam daviau ir parodziau, kaip rasyti ant popieriaus, jam tai atrode kaip stebuklas, jis buvo toks patenkintas ir laimingas. Iki pilnos laimes reikia tik tusinuko.
Pirmaja ziemos diena issimaudziau Atlanto vandenyne. Nerealiai pasitikta ziema ir tos parduodamos kaledines eglutes gatveje atrodo tikrai keistai, kai lauke daugiau nei +30.
Dabar iki Namibijos laukia keturios dienos juroje, tikiuosi, kad juros liga nepasikartos.
Atsiprasau visu, kam dar nieko asmeniskai neparasiau, laisvo laiko turiu labai mazai, nes kai jo turiu, bandau istrukti is laivo ir patyrineti naujas vietas. 😊

---

Comments

[Irena]

su gimtadieniu
Miela, Agne, sveikiname gimtadienio proga, linkime sekmes tavo kelionese, nauju draugu bei ispudziu. Lauksime griztancios, bet tik ne dabar, nes Lietuvoje gausiai prisnigo, kasmetine stichine nelaime, kuri uzklumpa visus "netiketai"...Skaitome tavo kelioniu ispudzius, lauksime nauju ...As galeciau pasigirti, kad buvau susitikime su aktore K.Kazlauskaite, prisimindama ta vakara, dar ir dabar juokiuosi. Lapkricio 13 d. buvau savo klasioku susitikime...nuo tavo isvykimo musu gyvenimas nestovi vietoje, kasdien vis kitokie darbiniai-naminiai ispudziai, kasdienines nesekmes ir menki pasiekimai... Pasiilgome taves. Linkejimai nuo Linos, Giedres ir Ginto. Buciuojame...Irena